Krašto istorija
Prie „bokalo“ kavos gimsta įvairios mintys ir ateina noras panaikinti pilkąsias zonas
Vidmantas Venclovas Pamatęs skelbimą, jog Prienų KLC vyks paroda „Verslas tarpukario Prienuose“, o jos organizatoriai – Istorikų ir kolekcininkų draugija, panorau susipažinti su jos nariais. Draugiją įsteigė trys „muškietininkai“: Adomas Miliauskas, Irmantas Juocevičius ir Mindaugas Rukas, kuriuos suvedė domėjimasis Prienų krašto istorija. Susitikimas vyko portalo redakcijoje, o pokalbis prasidėjo nuo įdomios frazės. „Prie kavos „bokalo“ gimsta […]
Skaityti daugiau
Knyga – Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo veiklos prioritetas
Jau antrą dešimtmetį gyvuoja Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas, kurio įkūrėjai yra ir buvusio parlamentaro šeimos nariai: dukra ir sūnus Edita ir Andrius Palioniai, žmona Julija Palionienė. Nuo fondo įsikūrimo pradžios, jo vadovė – Edita Palionytė. Pagrindinė JPLP fondo paramos sritis – kūrybinės veiklos. Kasmet dėl paramos į fondo atstovus kreipiasi švietimo ir kultūros […]
Skaityti daugiau
Aldona Ruseckaitė: „Nežinau, ką man pasakys V. M. Putinas, kai ten susitiksime…“
Vilija Čiapaitė Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje į susitikimą su penktuoju rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografiniu romanu „EMMI“ atėjo nemažas būrys literatūros mylėtojų. Rašytojos romanai apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes ypač svarbūs, nes ji, prieš kurį laiką dirbusi muziejininke, tiesiogiai prisiliesdavo prie daiktų, kažkada priklaususių jos knygų personažams. Taigi romano „EMMI“ pristatymas Prienų kraštui neeilinis, nes, […]
Skaityti daugiau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklui Prienuose – 85-eri!
Kam statome paminklus… Paminklo apibrėžimas gana paprastas – tai statinys kieno nors atminimui, garbei. Visoje Lietuvoje skirtingais laikotarpiais, daugiausia mūsų didvyriams ir šviesuoliams pagerbti, yra pastatyta šimtai paminklų. Ilgą laiką jie mums buvo tautos istorijos ir tapatybės dalis, kurią norėjome demonstruoti ir kurių pagalba mes vienaip ar kitaip įamžinome tai, kas mums atrodė svarbu ir […]
Skaityti daugiau
Bajorai Bartoševičiai – mūsų krašto pirmasis istorinis tiltas į laisvąją Europą
Istorijos mokslas labai skiriasi nuo pigaus kokteilio iš visų istorijos detalių ir priemaišų: pigaus istorijos įvaizdžio. Istorijos mokslas turi plačią spalvų ir įvykių gamą. O įvaizdis pasitelkia tik siaurą, pasigyrimui reikalingą sutirštintą ryškių spalvų paletę. Valgome, kas yra kažkiek natūraliau. Skaitykime tikrus, patikrintus mūsų istorijos profesionalus: profesorių Alfredą Bumblauską, profesorių Rimvydą Petrauską, profesorę Raimondą Ragauskienę, […]
Skaityti daugiau
Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum
Birštono 640 metų sukakčiai paminėti Birštono viešoji biblioteka tęsia literatūrinių-muzikinių renginių projektą „Literatūriniai vakarai po žvaigždėtu Birštono dangum“, aktualizuojantį istorinį ir kultūrinį Birštono palikimą ir kviečia į baigiamuosius projekto renginius. Lapkričio 13 d. sekmadienį 17 val. Kurhauze istorikas Simonas Matulevičius skaitys pranešimą „Lietuvos didysis kunigaikštis ir Lenkijos karalius Kazimieras Jogailaitis ir jo karališkoji šeima Birštone“. […]
Skaityti daugiau
Su pagarba istorijai ir žmogiškumui. Apie laisvę ir gūdaus sovietmečio virsmą vienu metu. Krašto elito bajorų Bartoševičių įprasminimo antinomijos
Lapkričio 9 dieną 18.30 val. Jiezno kultūros ir laisvalaikio salėje ir lapkričio 18 d. Birštono muziejuje įvyks garliaviškės lituanistės Ritos Pauliukaitienės knygos apie bajorus Bartoševičius (Bartuševičius), laisvės kovotojus ir Birštono kurorto įkūrėjus, pristatymas. Net pilnai knygos pavadinimo negaliu nurodyti, nes likus tik porai parų šitos knygos pristatymas yra slepiamas už stambių viduramžiškų užraktų, tarsi už […]
Skaityti daugiau
Žvilgsnis nuo gyvenimo kalvos. J. Mačiui-Kėkštui – 155
„Palaimints būki, Lietuvos kamputiǃ / Mane, taip nuvargintą ir ištremtą, / Tu priglaudei kaip kūdikį“ (Jonas Mačys-Kėkštas. „Palaimints būki, Lietuvos kamputiǃ) Lietuvių literatūra ypač intensyviai vystėsi devyniolikto amžiaus pabaigoje. Jos formavime aktyviai dalyvavo rašytojai, suvaidinę reikšmingą vaidmenį to meto lietuvių literatūriniame gyvenime. Vienas tokių buvo J. Mačys-Kėkštas. Rašytojo kūryba savo idėjiniu turiniu buvo naujas reiškinys […]
Skaityti daugiau
Juliui Greimui – 140
Mokytojas, Prienų miesto burmistras Julius Greimas gimė 1882 m. rugsėjo 2 d. Šilavote, Vincento Greimo ir Agnės Kliučiūtės šeimoje. Tėvai buvo Šilavoto kaimo ūkininkai. Kaip teigia savo knygoje K. R. Kašponis, tikėtina, kad J. Greimas pradinį išsilavinimą įgijo Veiverių trimetėje bazinėje pavyzdinėje mokykloje 1896–1899 m., kurioje mokiniai buvo rengiami stoti į mokytojų seminariją. Mokykloje buvo […]
Skaityti daugiau
Paroda „Laisvės žvalgas“ pristatyta Vilniuje
2022 m. rugpjūčio 11 d. paroda „Laisvės žvalgas“ apie legendinį Lietuvos partizaną Juozą Lukšą-Daumantą, visus metus keliavusi po Lietuvą ir iki Punsko, visuomenei buvo pristatyta Vilniuje, LR krašto apsaugos ministerijos Baltojoje salėje. Parodos pristatyme dalyvavo LR krašto apsaugos viceministras Žilvinas Tomkus, Juozo Lukšos artimieji – brolio Antano, taip pat buvusio partizano, dukra Dalia Lukšaitė-Maciukevičienė ir […]
Skaityti daugiau
Istorinės tiesos apie Balbieriškio Hanuso tapatybę beieškant
Balbieriškio istorija, prasidėjusi LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio ir jo taip pat karaliene netapusios žmonos Elenos epochoje, gimusi iš plačių Birštono valsčiaus (pavieto) ribų, ypatingai įdomi ir svarbi XVI–XVIII amžiuose. Visi, prisidėję prie Balbieriškio iškilimo, labai svarbūs, o Motiejus Mikitinyčius ir kiti Holovčinskiai, su jais giminystės ryšiais susiję Korvin-Gonsevskai, Sapiegos, o gal […]
Skaityti daugiau
Balbieriškio ir Balbieriškio krašto istorinei pradžiai – 520 metų. Pirmoji Prienų savivaldybės istorinė valda kairiojoje Nemuno pusėje
Vietoje pranešimo 2022 m. liepos 16 dieną konferencijoje „Balbieriškiui – 520“ Balbieriškis švenčia tikrai garbingą šventę. Ji ne tik viso mūsų krašto, bet ir Birštono, nes iš jo dvaro XVI amžiaus antroje pusėje atsirado Prienų gyvenvietė, o 1502 m. – Balbieriškio istorinės užuomazgos. Dar maloniau šią šventę švęsti, nes ji tikra, neišgalvota. Kodėl ne Prienai? […]
Skaityti daugiau
Vasarovidis Revuonos parke, laukiant magijos prieš Joninių nakties stebuklą
Vilija Čiapaitė Trečiadienio pavakarys. Laukiame vasarovidžio nakties, kai stoja trumpiausia metų naktis ir ilgiausia diena, kuomet saulė ir visa gamta pasiekia aukščiausią savo galią. Tai ypatinga diena, nes ji yra persilaužimo – virsmo metas. Į Revuonos parką rinkosi kas pėsčiomis, kas važiuoti, tačiau beveik visi nešėsi glėbius lauko ir darželio gėlių, nes kiekvienam norėjosi nuotaikingai […]
Skaityti daugiau
Jiezno vardo paminėjimo 530-osioms metinėms. Mūsų krašto būtovės slėpiniai. Pagoniška šventvietė Liciškėnuose
Tai – tarsi sielos malda prieš Rasos, vasaros saulėgrįžos šventę, katalikiškai transformavusią į Jonines. Dar visai neseniai taisėme Jiezno šaulių žygiui pasirinkto Poškos kalno Liciškėnuose pavadinimą. Taip, tai, be abejonės, Popšų kalnas. Jo, kaip ir viso kaimo istorija domėjausi ir anksčiau. 1711–1713 metais čia buvo laidojamos didžiojo maro aukos. Jau 1847 metais šio kalno papėdėje […]
Skaityti daugiau
Emilija Petrauskaitė: „Dideli darbai nudirbami tyliai“
Vilija Čiapaitė Jau ne kartą teko išgirsti gerus atsiliepimus, jog Prienų krašto muziejus yra turtingas ne tik edukacijomis, bet ir puikiu darbuotojų išmanymu savo darbą. Ne vienas prieniškis ar svečias dažnai ieško edukacijų ne tik vaikams, bet ir sau. Muziejininkės netrypčioja vietoje. Tiesiog tyliai dirba savo darbus ir pateikia juos mums – išmylėtus, išpuoselėtus, iki […]
Skaityti daugiau
Tarp istorinės tiesos ir Prienų miesto pirmojo paminėjimo datos, parašytos ant vandens (II). Traktavimo klystkeliai. Prienai – Birštono dvaro istorinis kūdikis
1892-ieji metai, Maskva Susipažįstame su iškiliausiu rusų mokslininku, tyrinėjusiu LDK istoriją, Lietuvos Metriką, ikibolševikiniu laikotarpiu parašiusiu ir išleidusiu daug stambių konceptualių darbų minėta tematika, Matviejumi Liubavskiu (1860–1936) .Vytauto Didžiojo Universitetas už darbus lietuviška tematika 1932 metais jam paskyrė garbės daktaro vardą. Dėl konceptualumo jie ir dabar nagrinėjami, cituojami Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos istorikų darbuose. […]
Skaityti daugiau
Nuskambėjus istoriniam jubiliejaus šurmuliui – žvilgsnis į šventę iš šalies
Vacys Staknys Šiemet Prienai savo istorinį 520 m. jubiliejų, pasak organizatorių, šventė net 3 dienas. Programoje buvo daug įvairių apdovanojimų, konferencija, įspūdinga rajono žmonių eisena, įsimintinas atidarymas ir tūkstančius žmonių pritraukę vakariniai žvaigždžių koncertai. Į šventę atvyko svečiai iš užsienio ir kelių kaimyninių savivaldybių. Deja, artimiausių kaimynų nebuvo, kurie buvo užsiėmę, anot šaltinių, kitais svarbiais reikalais. […]
Skaityti daugiau
Tarp istorinės tiesos ir Prienų miesto pirmojo paminėjimo datos, parašytos ant vandens
Nuvingiavo, nubėgo graži, nuostabi, puikiai organizuota Prienų miesto šventė, skirta 520-osioms metinėms paminėti. Su įvairiais akcentais, garbiais svečiais, spalvinga eisena. Suprantu, kad ir valdžia, ir miestelėnai turi švęsti, gėrėtis savu miestu, atsipalaiduoti ir pasižmonėti. Todėl ir šį straipsnį rašau tik po šventės, kad nepagadinčiau šventinės nuotaikos. Mielieji mano skaitytojai, šį straipsnį skiriu tai Prienų kultūros […]
Skaityti daugiau
Kunigaikščiai Holovčinskiai ir grafai Chodkevičiai – LDK stiprybės atrama
Gulbės herbo kunigaikščių politinį svorį ir įtaką valstybėje, tiek LDK, tiek bendroje valstybėje su Lenkija, lėmė ir palaikymas iš labai įtakingų karvedžių ir politikų Chodkevičių. Jie pagal turimas valdas sudarė šias giminės šakas: Bychovo, Berastavicos ir Supraslio. Jie, kaip ir Holovčinskiai, iš pradžių buvo pravoslavai, vėliau tapo reformatais, o dar vėliau katalikais. Vienas iš pirmųjų […]
Skaityti daugiau
Gulbės herbo kunigaikščiai Holovčinskiai – įtakingi LDK pareigūnai
Gyvu žodžiu, straipsniais, pasisakymais stengiuosi padėti nuskriaustai istorinei atminčiai. Žaviuosi istorikų, muziejininkų veikla, savivaldybės vadovų supratimu Kaišiadorių, Marijampolės, Druskininkų, Alytaus miesto savivaldybėse. Ten yra istorikų komandos, ten muziejininkai ir jų vadovai nėra partiniai „burundukai“. Ten yra demokratinė atmosfera darbui, vertinama kvalifikacija, o ne raportų priėmimas. Ten muziejininkai išleidžia kasmet po 2–3 mokslinius leidinius krašto istorijos […]
Skaityti daugiau
Jieznui – 530. Renginys Jiezno gimnazijoje (Fotoakimirkos)
Organizatorių nuotraukos
Skaityti daugiau
Prienų kraštiečius prisimenant (I)
PRIENŲ MIESTO VARDO PAMINĖJIMUI 520 METŲ! Cezaras Pšemeneckis – žiburys, nušvietęs Prienų kraštą Šiais metais Prienų krašto muziejus, minėdamas žymaus prieniečio pedagogo ir inžinieriaus – energetiko Cezaro Pšemeneckio 135-ąsias gimimo metines ir 55-ąsias jo mirties metines kviečia visus kartu prisimininti jo gyvenimo istoriją ir nuopelnus kraštui. Cezaras Pšemeneckis gimė 1887 metai gegužės 12 d. Prienuose […]
Skaityti daugiau
Prienų miesto vardo paminėjimui – 520! Prienų istoriją prisimenant (III)
Prienai – tarpukariu ir okupacijų metais (XX a.) Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Prienai, kaip ir anksčiau, tapo valsčiaus centru, priklausiusiu Marijampolės apskričiai. Pirmuoju Prienų burmistru tapo gydytojas J. Brundza. 1919 m. išrinkta valsčiaus taryba, suformuota valdyba. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo Prienuose veikė lietuvių, žydų, lenkų (ši mokykla greit likvidavosi) ir vokiečių […]
Skaityti daugiau
Apie (ne)pagarbą Jiezno istorijai ir tuščią povišką pozavimą
Ne paslaptis, kad Lietuvos nepriklausomybės 32-eji metai pagimdė ne tik pergales, bet ir kai kuriuos pralaimėjimus. Vienas iš jų kai kurios paviršutiniškos, pigaus įvaizdžio ženklus skleidžiančios periferinės valdininkijos humanitarinis neišprusimas. Nėra pagarbos istorijos faktams, jie iškraipomi arba prilipinami prie bet ko, pasireiškia istorinės medžiagos nusirašymas nuo kitų autorių, jų neįvardijant. Nesuprantu, štai to, dabar krašto spaudoje reklamuojamo „Velykinis šaškių konkursas, skirtas Jiezno […]
Skaityti daugiau
Pasakiškas rūbelių pasaulis kuriamas dviejų stiprių moterų noro matyti vaikus laimingus
Vidmantas Venclovas Eidamas J. Brundzos gatve pamačiau ant parduotuvės lango užrašą – „Šermukšnėlė“, vaikų rūbai. Tą kartą nužingsniavau toliau, bet įkyri mintis vis klausdavo, kas ta šermukšnėlė? Todėl šiandien, vėl atsidūręs toje pačioje vietoje, nutariau užsukti ir atidaręs duris įžengiau į patalpą, kuri iš karto pasitiko neįtikėtinu spalvingumu ir pasakiškumu. Po kelių sekundžių į saloną […]
Skaityti daugiau
Antanas Kavaliauskas: „Medienos verslas pradėtas nuo prašymo parduoti lentas“
Vidmantas Venclovas Kai buvau nutaręs pasikalbėti su Prienuose žinomu verslininku Antanu Kavaliausku, prisiminiau, kaip buvę Prienų pieninės darbuotojai jį apibūdina. Anot jų, Antanas retkarčiais pavaduodavęs J. Janonio kolūkio vairuotojus ir visada atvykdavo pasitempęs. Vadovo potraukis tvarkai jaučiamas ir įžengus į „Strielčių lentpjūvės“ teritoriją. A. Kavaliauskas pastebėjęs, jog studijuoju kiemo dangą, pasakė, jog gamybinėse teritorijose asfalto […]
Skaityti daugiau
Birštonistikos mokslo atsiradimas 1857–1862 m.
Dažnai vaikščiodamas po Birštoną pagalvoju, kad jis nuostabus Dievo jam duota gamta ir jos stebuklingo vandens, nuostabaus oro, žalumos galia. Bet didžiausia likimo dovana Birštonui – gydytojai, kurie jau 180 metų grąžina sveikatai negaluojančius žmones. Mes tikrai nesam jų tinkamai įvertinę. Apie tai dažnai susimąstau, kada žvakute pagerbiu Birštono gydytojus, atradėjus Vilniaus Bernardinų kapinėse. Birštonas […]
Skaityti daugiau
Prienai XIX amžiuje ir Pirmojo pasaulinio karo metais
Prienų istoriją prisimenant (II) XIX a. I pusėje Napoleonui pralaimėjus karą, 1815 metų Vienos kongrese Prienai atitenka tais pačiais metais įkurtai Rusijos imperijos valdomai Varšuvos karalystei (Lenkijos kongreso karalystė dab. Lenkija). 1827 metais Lenkų karalystės ir slavų šalių geografijos žodyno IX tome rašoma, kad Prienų mieste buvo 1972 gyventojai, 187 mediniai ir 10 mūrinių namų, […]
Skaityti daugiau
Pacų giminės istorijos įamžinimas Jiezne ir Prienuose
Pacų giminės istorija glaudžiai susijusi su Lietuva ir mūsų kraštu. Dar daugiau sužinoti apie Pacų giminės palikimą bei, tikimasi, sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos turistų domėjimąsi abiejų šalių istorija, kurią sujungia Pacų giminė, padės Prienų rajono savivaldybės, VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro ir Lenkijos Suvalkų pavieto bendrai įgyvendinamas projektas „Pacų giminės paveldas kaip bendros turizmo […]
Skaityti daugiau