Krašto istorija
Prienų miesto vardo paminėjimui – 520 metų! Prienų istoriją prisimenant (I)
Nuo pirmųjų paminėjimų iki XIX a. pradžios Prienai – miestas abipus Nemuno, prie 17 km ilgio Prienų-Birštono kilpos – trumpiausios iš Didžiųjų Nemuno kilpų. Dalis teritorijos yra Nemuno kilpų regioniniame parke. Manoma, kad vietovardis yra kilęs iš asmenvardžių Prienys ar Prienas, nors gali būti išsirutuliojęs iš nuorodos „prie anos upės“, nurodant naujakurių sodybas kairiajame upės […]
Skaityti daugiau
Nuo Juozo Brundzos slapstymosi Suomijoje iki gilių krašto istorijos analizavimo apmąstymų ir godų (I)
Istorikai visus praeities įvykius, asmenybes vertina konkrečiame laike ir erdvėje, konkrečioje asmenybių veikloje. Jie naudoja istorinį duomenų pagrindimą, nuorodomis pažymi autorius ta tema jau dirbusius. Istorijos virsmo nesuprantantys visiems procesams visuose amžiuose pateikia bendrą kurpalių: „Gyveno, kovojo, dirbo“, pateikia saldžius, bet neturinčius realaus pagrindo pasakojimus su miglota potekste: „Buvo, o gal nebuvo“. Čia nerasi savų […]
Skaityti daugiau
Motiejus Mikitinyčius – krašto žemių valdyme
„Gimę šliaužioti, skraidyti negali“ (Maksimas Gorkis) Primenu, kad šiame straipsnyje kalbame apie gerus Motiejaus Mikitinyčiaus ir jo Gulbės herbo kunigaikščių Holovčinskių darbus mūsų krašte. Tai kalba ir apie atsakomybę bei pagarbą didžioms asmenybėms, giluminei istorijai, o ne pigiam, netgi lėkštam įvaizdžiui. Istorijos versmės visuomet po įvairiausių slogių metų prasiveržia ir sugriauna nykumo, primityvumo užtvaras Motiejaus […]
Skaityti daugiau
PRIENŲ GYVENTOJŲ DĖMESIUI!
Janina Leonavičienė-Paplauskaitė Iš JAV Holokausto Memorialinio muziejaus gavau Prienų žydų dokumentus ir tarp jų atsiuntė 11 lapų Štuthofo koncentracijos stovyklos kalinio KAZIO DANULEVIČIAUS bylą. Gimęs 1922 m., lietuvis, gyveno J. Basanavičiaus g. 4, Prienuose, tėvai Pranas ir Marijona Mieldažytė Danulevičiai, žmona Marija Karmazaitė. Gal kas pažįstate šios šeimos gimines? Giminėms svarbi ši informacija, o man […]
Skaityti daugiau
Kaip filologija sugriovė legendą
Jokiu dokumentu nepagrįstą istoriją apie šalia Birštono kapinių už tvoros „palaidotą“ žmogų pateikė viena studentė (pavardės nenoriu minėti) savo 2001 m. bakalauriniame darbe „Senosios Birštono kapinės“, p.21. Jos pasakojimo esmė tokia: 1911 m. Birštone poilsiavo lenkų kilmės vokiečių karininkas Antonis Schymanskis, kuris užmezgė romaną su Kurhauze dirbusia jauna lietuvaite Maryte. Baigiantis atostogoms karininkas savo mylimajai […]
Skaityti daugiau
Nuo Vilniaus kalvų – apie Jiezno istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą. Kunigaikštis Motiejus Mikitinyčius (2). Nuo Šventosios Trejybės kalno
Penkių šimtmečių ribą kertu. Skubu prie mūsų nemažą kraštą pirmą kartą suvienijusio Motiejaus, Mikitos sūnaus iš Starodubo, palaidojimo vietos. Žengiu pro visų mūsų, katalikų, šventą maldos, stebuklų ir vilties vietą Aušros vartus. Vilniaus tvirtovės įtvirtinime jie vadinami Medininkų vartais. Gynybinių įtvirtinimų gniaužtais apsitvėręs viduramžių Vilnius buvo labai įvairus pagal tikėjimo konfesijas, kalbas ir papročius. Suku […]
Skaityti daugiau
Nuo Vilniaus kalvų – apie Jiezno istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą. Kunigaikštis Motiejus Mikitinyčius (I)
Jeigu esi istorikas, tai negali neginti istorinės tiesos, paremtos istoriniais šaltiniais. Neturi teisės pasiduoti istorijos primityvinimui, jos iškraipymams, nežiūrėdamas, kokios laikinosios administracijos ar iš gūdžių laikų atėję veikėjai tai darytų… Ilgus metus nemažai prisidėjau prie grafų Pacų ir kunigaikščių Holovčinskių istorinės atminties atskleidimo. Dabar gi negaliu būti nesukrėstas, kai Jiezno krašte tai paniekinama. Prie įvažiavimo į Jiezną šalia Pacų lelijos nebus Holovčinskių Gulbės […]
Skaityti daugiau
Kristina Pažėrienė: „Darykime stebuklus iš nieko…“
Vilija Čiapaitė Pradėsiu rašyti nuo reginio, kur Afrikoje gyvenantys vaikai sutrūnijusiais kibirais, plastikiniais „bambaliais“, nusipieštais pianino klavišais ir kitokiu niekur nenaudojamu šlamštu puikiai džiaugsmingai atlieka Kalėdinę dainą, o jų veiduose – nuoširdi šypsena, kuri užburia ir sakyte sako, jog stebuklus jie moka daryti iš nieko. O ar mes mokame taip džiaugtis? O ar mes mokame […]
Skaityti daugiau
Tarpušvenčio vaikštinėjimai (I)
Žiemos pradžioje prieniškė Janina Leonavičienė savo Facebook‘o paskyroje pasidalino Antano Žmuidzinavičiaus akvarele su 1904 metų Prienų vaizdu. Šiandien, po beveik 120 metų, geriausiai atpažįstamais orientyrais liko akvarelės kairėje kyšantys bažnyčios bokštai ir tolumoje mėlynuojantys Žarijų piliakalniai. Kilo noras įveikti šį architektūrinį „kvestą”, tik ne kaip kompiuterinį žaidimą, o savomis kojomis apeinant Prienus ir bandant nuspėti […]
Skaityti daugiau
Partizanų atminimas – gyvas mūsų širdyse…
Gruodžio 12 d. Vyšniūnuose (Prienų rajone) pagerbti Lietuvos Laisvės kovų sąjūdžio dalyviai, prieš 70 metų žuvę Jaunionių kaime. 1951 m. vasario 15 d. žuvusių partizanų minėjimas prasidėjo šalia Jaunionių kaimo kapinaičių, prie Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro (LGGRTC) atminimo ženklo. Stakliškių ir Užuguosčio parapijų klebonas adm. Laurynas Visockas pašventino paminklą. Po bendros maldos kalbėjo Julius Proškus, LŠS VD rinktinės ŠAK kuopos šaulys, kurio inciatyva buvo pastatytas šis atminimo ženklas. Jis susirinkusiems papasakojo apie žuvusiuosius: Pietų Lietuvos (Nemuno) partizanų srities štabo […]
Skaityti daugiau
Vida Rušėnienė: „Kiekvienas augalėlis, kiekvienas darbas turi jausti meilę ir šilumą, sklindančią iš vidaus“
Vilija Čiapaitė Dar rudenėjant, visiškai atsitiktinai, nuvykusi į svečius Prienuose patekau į nedidelį, tačiau tikrų tikriausią vynuogyną. Uogų kekės žaižaravo saulėje, gerdamos saulės spindulių siunčiamus šviesos ir šilumos syvus. Tuomet šeimininkė neturėjo kada kalbėti, nes aibės darbų ginė vienas kitą. Pažadėjau aplankyti, kai aprims darbai. Taigi lapkritis, kuomet lauko darbai baigti. Nukakau pas moterį, kuri […]
Skaityti daugiau
Muziejininkė Ernesta Juodsnukytė: „Lengviausia apšmeižti tuos, kurie negali apsiginti“
Vilija Čiapaitė Vos tik nusileidus kalnu į Prienus nuo Alytaus ar Marijampolės, dešinėje pusėje mus pasitinka pilkos spalvos pastatas, kuris traukte traukia akį. Tai muziejus, kuris kaskart primena, jog turime erdvę ir pastatą, kuriame kaupiama informaciją apie abiejose pusėse Nemuną apglėbusį ir įsikūrusį Prienų kraštą. Jo apylinkės pilnos istorijų, kaip bičių medus suneštų į šio […]
Skaityti daugiau
Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankytojams – išskirtinė paroda „Laisvės žvalgas“, supažindinanti su partizano Juozo Lukšos laisvės kova ir meilės istorija
Visą mėnesį – nuo 2021 m. lapkričio 10 d. iki 2021 m. gruodžio 12 d. – Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus lankytojai turės galimybę apžiūrėti originalaus erdvinio sprendimo parodą „Laisvės žvalgas“, skirtą legendinio partizano Juozo Lukšos 100-osioms gimimo metinėms atminti. Unikalią kilnojamąją parodą sumanė Prienų krašto muziejus. Ją įgyvendinti padėjo bendradarbiavimas su Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus […]
Skaityti daugiau
Didi asmenybė, padėjusi Birštonui pakilti iš sąstingio. Prezidento Valdo Adamkaus dalykiniam vizitui kurorte – 20 metų
Dažnai atsitinka, kad, kai miršta amžininkų, dalyvavusių svarbiuose įvykiuose, karta, kai kurie valdžios žmonės narciziškai bando susižerti veiklos už mokesčių mokėtojų pinigus rezultatus sau. Nors ten jų veikla tikrai sąlyginė… Ką tik paminėjome Prezidento Valdo Adamkaus 95-ąsias gimimo metines. Tai didi, jautri, inteligentiška ir charizmatiška, komunikabili ir dvasios šilumos spindėjimo pilna asmenybė. Tai tiltas nuo dabarties į tarpukarį prie Jono […]
Skaityti daugiau
Jiezno istorinį pastatą palydint. Medinės architektūros netektys: aplaidumas, abejingumas, nekompetencija…
Pati gyvenimo logika skatina mus jausti nepertraukiamą istorijos virsmą. Mes gyvename čia ir dabar, bet mūsų veiklos pėdsakai yra ir dabar ir, jeigu jie pozityvūs, ilgam. Medinės architektūros statiniai tiek Jiezne, tiek Jundeliškėse, buvo pastatyti, kai kraštas nuo Prienų tilto (Škėvonių) iki Aukštadvario buvo istorinio Jiezno valsčiaus sudėtyje. Jiezno valsčiaus valdybos pastatas aptarnavo visą šią […]
Skaityti daugiau
In memoriam Jiezno valsčiaus istorijai ( II). Mirštančio Jiezno valdybos pastato sakmė
Valsčiaus valdybos pastatas XIX a. pabaigoje Jiezno valsčiaus rūmai nueina į užmarštį su gausiais prisiminimais, su XIX amžiaus krosnių kokliais (kieno rankose jie dabar „nusės“? – V. K.), su nuo XIX amžiaus žinoma valsčiaus teismo dabokle. Štai, ką apie Jiezno valsčiaus pastatą XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje rašė šiame valsčiaus valdybos pastate raštininku […]
Skaityti daugiau
Vėlinių vakarą – apie mirusius ir gyvuosius. Rekviem Jiezno valsčiaus istorinei atminčiai (I)
Aplankęs senosiose Jiezno kapinėse savo artimųjų kapus, su jais ir širdimi, ir mintimis pabendravęs, atkreipiau dėmesį į griaunamą istorinį Jiezno valsčiaus pastatą. Šį faktą su nejaukia tyla patvirtino atsakingiausias pagal pareigybę žmogus Jiezne. Šis pastatas – tai Jiezno, Jiezno krašto 1862–1985 m. ir tolesnių metų istorinio virsmo epicentras. 1862 metais jį pastačius, jame buvo vykdytos […]
Skaityti daugiau
Prienų popierinei 235 metai!
Prienuose esančių popieriaus dirbtuvių gražaus jubiliejaus proga kviečiame prisiminti jų istoriją ir likimą iki šių dienų. Prienai, kaip Birštono dvaro mažas dvarelis minimas jau nuo 1502 metų. Prienų dvarą Didysis kunigaikštis Aleksandras dovanojo kunigaikščiui Mykolui Glinskiui. 1579 metais, kuomet Stepono Batoro privilegijos dėka Vilniuje įkuriamas Vilniaus universitetas, Prienams tuo tarpu taip pat suteikta Stepono Batoro […]
Skaityti daugiau
Marijonas (Marius) Baranauskas: „Fotografija – savotiškas gyvenimo veidrodis.“
„Fotografija man – tai lyg atverstas gyvenimo puslapis. Ar paimčiau nuo laiko pageltusią, ar tik vakar padarytą fotografiją, ji visada mane jaudina savo istoriška, nenuginčijama dokumentalia tiesa. Juk fotografija ir yra savotiškas gyvenimo veidrodis.“ – Marijonas Baranauskas. Marijonas (Marius) Baranauskas – Lietuvos fotožurnalistas, fotografas, Lietuvos fotografijos mokyklos atstovas gimęs 1931 metų liepos 24 dieną Prienuose. […]
Skaityti daugiau
2022-ieji – Sūduvos metai
Spalio 15 d. (penktadienį) Zapyškio Šv. Jono Krikštytojo bažnyčioje Vilkaviškio vyskupas Rimantas Norvila pašventino zanavykus ir kapsus jungiančios Sūduvos herbą ir vėliavą. Visus Sūduvos herbo simbolius – taurą, kuris gausiai gyveno Sūduvos giriose, ąžuolo vainiką, simbolizuojantį Jono Basanavičiaus ąžuolyną, ir Vinco Kudirkos „Tautiškos giesmės“ žodžius „Vienybė težydi“ – pasiūlė Sūduvos krašto bendruomenės. Lietuvos Respublikos Seimas, […]
Skaityti daugiau
Duoti – yra daugiau nei gauti
„Žemėje išsilaikyti yra pagrindinė kiekvieno teisė, o padėti kitam išsilaikyti – yra pagrindinė kiekvieno pareiga.“ Antanas Maceina Laikinumo žemėje dėsnis paliečia žmogaus būtį, jo egzistenciją: tiek šiandienoje, tiek ir ateityje. Net ir tuomet, kai žmogaus gyvenimas tampa istorija. Tiesa, gamtai šis dėsnis netinka, nes ji yra amžinasis virsmas. Rudenys kartojasi. Su gamtos spalvų nostalgija, su […]
Skaityti daugiau
Jiezniečiui, žymiam Lietuvos sporto mokslininkui, profesoriui Juozui Skernevičiui – 90
Spalio 9-ąją Jiezno visuomenė susiburs švęsti profesoriaus Juozo Skernevičiaus jubiliejų. Garbingą 90-metį minintis žymusis kraštietis gimė 1931 m. rugsėjo 15 d. Kašonių kaime, paprastoje kaimo žmonių šeimoje. Vaikystėje teko piemens dalia, vėliau – nelengvi ūkio darbai. Tad fizinės jėgos ir energijos nestokojantis vaikinas 1951 m. baigė Jiezno vidurinę mokyklą ir įstojo į Lietuvos valstybinį kūno […]
Skaityti daugiau
Žydai – prarastoji mūsų Prienų krašto dalis
„Mes vaikštome tais pačiais takeliais, keliais, kur vaikščiojo, bėgiojo jie, mes net valgome obuolius nuo jų sodintų obelų. Mes gyvename ant jų žemės, mūsų namai pastatyti ant jų namų pamatų“ (Pakuonio kraštotyrininkai). Žydai Prienų krašte pradėjo kurtis jau XVI a. Amžiams bėgant žydų šeimų skaičius nuolat kito. Rašytiniuose šaltiniuose 1677 metais minima tik viena žydų […]
Skaityti daugiau
Pakuonio bendruomenė ir Žolinės – lyg dvi giminingos sielos
Vidmantas Venclovas Kasmet atvykęs į Pakuonyje švenčiamas Žolines jaučiu tęstinumą ir kaskart kažką naujo ir ypatingo. Atrodytų, lyg seniūnijų bendruomenės turi kažkokį paslaptingą idėjų maišelį. Štai, šiemet Pakuonio bendruomenės parke taip pažįstama šventė vėl nustebino. Žolynų ir jų kompozicijų kūrėjai, kurie jau tapo šios šventės sielomis, vėl nustebino savo išradingumu, spalvine gama ir paprastumu. Šiais […]
Skaityti daugiau
Atgimstanti Pacų giminės istorija – dviejų šalių ir trijų savivaldų projekte
kvitrina.com Didikų Pacų palikimas Lietuvoje ir Lenkijoje didžiulis. Pacų giminės istorija susijusi ir su mūsų kraštu, todėl Prienų rajono savivaldybės, VšĮ Vilkaviškio turizmo ir verslo informacijos centro ir Lenkijos Suvalkų pavieto parengtas ir laimėtas bendras projektas turėtų sustiprinti Lietuvos ir Lenkijos turistų domėjimąsi abiejų šalių istorija, kuria sujungia Pacų giminė. Rugpjūčio 10 d. Prienuose numatytas partnerių […]
Skaityti daugiau
„Į didelį ir aukštą kelią“
Vinco Mykolaičio-Putino tėviškės-muziejaus 50-metis „Prieš daugel metų Šventadienių tyliaisiais vakarais Aš mėgdavau nuo tėviškės kalnelio Žvilgsniu apimt gimtinės plotą… “ (,Į didelį ir aukštą kelią“; Vincas Mykolaitis Putinas ) Vincas Mykolaitis-Putinas laikomas vienu žymiausiu lietuvių literatūros kūrėju. Mums jis žinomas kaip poetas, prozininkas bei dramaturgas. Jo kūriniai analizuojami ir susilaukia dėmesio iki šiol. Kiekvienas laikmetis […]
Skaityti daugiau
Internuotieji lenkų kariai Birštone 1939–1940 m.
Ruduo Lietuvoje 1939 m. buvo įtemptas. Rugsėjo 1-ąją prasidėjęs kaimyninių šalių, Vokietijos-Lenkijos, karas žadėjo kilsiančias maisto produktų ir pramonės gaminių kainas. Nieko gero nepranašavo Lietuvos ir Sovietų Sąjungos savitarpio pagalbos sutartis, po kurios paplito pranašiškas posakis „Vilnius mūsų, o mes rusų“. Šių įvykių fone Lietuvai reikėjo spręsti į šalį plūstančių lenkų pabėgėlių problemą. Įsibėgėjant karo […]
Skaityti daugiau
Klebonas Kazimieras Skučas – kaip ąžuolas, kurio pavėsyje norisi užsibūti ilgiau
Vilija Čiapaitė, Daiva Venclovienė 34 metus atidavęs Pažėrų Švč. Jėzaus širdies parapijos tikintiesiems, 87 metų klebonas Kazimieras Skučas nusprendė ganytojiškus darbus perduoti jaunesniam kolegai Kęstučiui Vosyliui ir išeiti į užtarnautą poilsį. Pažėrų Švč. Jėzaus širdies parapijoje K. Skučas klebono pareigas ėjo nuo 1987 metų. Atvykęs iš karto aktyviai įsijungė į Alšėnų seniūnijos veiklą, buvo vietos […]
Skaityti daugiau
Vokiečiai Prienų krašte
Jau nuo pat XIV a. LDK kunigaikščio Gedimino rašytais laiškais į Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę buvo kviečiami kitataučiai amatininkai ir prekiautojai, prisidėsiantys prie tuometinės valstybės klestėjimo ir gerovės. Didysis kunigaikštis savo laiškuose teigė, kad anuomet LDK buvo labai tolerantiškas kraštas kitataučiams ir skirtingas religijas išpažįstantiems žmonėms. Prienų kraštą taip pat buvo galima laikyti tolerantiška, svetinga ir […]
Skaityti daugiau