Prienų krašto muziejuje eksponojama paroda „Partizanų LTN. Kazimierui Pypliui-Audroniui, Mažyčiui – 100“. Ji veiks iki liepos 10 d.
Taip pat jūsų dėmesiui Ernestos Juodsnukytės Prienų krašto muziejaus vyr. fondų saugotojos straipsnis apie Kazimierą Pyplį
Kazimieras Pyplys gimė 1923 m. sausio 21 d. Kauno aps. Pakuonio vls. Kėbliškių k. Mokėsi Kauno „Aušros“ berniukų ir Jėzuitų gimnazijose. 1943 m. baigė Kauno aukštesniąją politechnikos mokyklą ir įstojo į Vytauto Didžiojo universiteto Medicinos fakultetą. Dalyvavo 1941 m. Birželio sukilime. 1944 m. pasirinko partizano kelią Pakuonio krašte.
Laisvės kovų sąjūdyje K. Pyplys pirmiausia išgarsėjo kaip kovotojas: dalyvavo daugelyje rizikingų akcijų, aštuoniolikoje kautynių, buvo keturis kartus sužeistas. Ne kartą, patekęs į pavojingas situacijas, dėl savo drąsos, šaltakraujiškumo, greitos reakcijos laimėdavo. Buvo labai aukšto ūgio, garsėjo kaip geras sportininkas (boksininkas, Rytų kovos menų žinovas, šaulys), sugebėjo vairuoti visų rūšių automobilius ir puikiai valdė ginklą.
Bonifacas Ulevičius ir Kęstutis Kasparas „Laisvės kovų archyve“ rašo: „Kai 1945 m. vasarą Skardupių k. (10 km į pietvakarius nuo Marijampolės) Tauro apygardos štabe pasirodė aukštas šviesiaplaukis mėlynakis vaikinas, štabo viršininkas, nustebintas jo ūgio, šūktelėjo: „Oho, koks mažytis“. Taip ir atsirado Kazimiero Pyplio slapyvardis. Susipažinus su jo gyvenimu ir kova, irgi norisi su nuostaba sušukti: „Oho, koks Mažytis!“ Ir tenka pataisyti tuos, kurie sako, kad Kazimieras Pyplys buvo vienas žymiausių Pietų Lietuvos partizanų – jis yra vienas žymiausių visos Lietuvos partizanų, partizanas-legenda“.
K. Pyplys nuėjo trumpą, bet ryškų laisvės kovotojo kelią. Pradėjęs kelią eiliniu kovotoju, greitai buvo pakviestas į apygardos štabą dirbti specialiuoju pareigūnu. 1946 m. balandį buvo paskirtas Tauro apygardos Geležinio Vilko rinktinės štabo adjutantu, o rugsėjo 10 d. – Žvalgybos skyriaus viršininku. 1947 m. vasarį buvo perkeltas į Vytauto rinktinės štabą, balandžio 10 d. paskirtas Maironio kuopos, tiesiogiai pavaldžios Tauro apygardos vadui Antanui Baltūsiui-Žvejui, vadu. Prieš pat išvykdamas į užsienį ėjo ir apygardos vado adjutanto pareigas.
1947 m. gruodžio 15 d. K. Pyplys-Audronis, kaip Bendrojo demokratinio pasipriešinimo sąjūdžio (BDPS) prezidiumo įgaliotinis, kartu su Juozu Lukša-Skrajūnu buvo pasiųstas į Vakarus atkurti nutrūkusių partizanų ryšių su Vakarais. 1948 m. pradžioje nelegaliai kirtę sienas pasiekė Švediją. Abu partizanai vežė daug dokumentinės medžiagos: Lietuvos katalikų laišką Šv. Tėvui, pavergtos lietuvių tautos kreipimąsi į pasaulio tikinčiuosius, bolševikų ištremtų žmonių sąrašus, Lietuvos BDPS inteligentų kreipimąsi-memorandumą į keturių didžiausių Vakarų šalių ministrus pirmininkus dėl Lietuvos laisvės bylos ir kitus dokumentus.
J. Lukšai išvykus į Prancūziją K. Pyplys liko Švedijoje ir rengėsi rezistencinei veiklai Lietuvoje (mokėsi naudotis slaptaraščiu, dirbti racija), kreipėsi per radiją į Lietuvos laisvės kovotojus.
1949 m. gegužės 1 d. savo noru desantu (jūros keliu) grįžo į Lietuvą. Pagrįstai nepasitikėdamas grupę pasitikusiais partizanais, atsiskyrė nuo jos ir sėkmingai pasiekė Pietų Lietuvą. 1949 m. birželio 6 d. laiške K. Pyplys-Audronis A. Ramanauskui-Vanagui rašo: „Po diplomatiškų derybų su vadinamaisiais partizanais, Prapuolenis ir du estų atstovai, nebijant mano perpėjimų, nuvyko jų globon. Tuo tarpu aš vienas laimingai pasiekiau Tauro pygardą”. Informavo Lietuvos laisvės kovos sąjūdžio (LLKS) vadovybę apie atliktus uždavinius ir tarptautinę padėtį. Buvo paskirtas LLKS įgaliotiniu užsienio reikalams. Turėjo partizano leitenanto laipsnį.
1949 m. rugsėjo 23 d. Alytaus aps. Kalesninkų miške buvo apsuptas Dainavos apygardos štabo bunkeris. Jame, nenorėdami, kad būtų paimti į nelaisvę gyvi, nusižudė Tauro apygardos štabo narys, LLKS įgaliotinis užsienio reikalams K. Pyplys-Mažytis, Audronis ir Dainavos apygardos štabo narys Juozas Makarevičius (Makaraitis)-Žilvitis. Žuvusiųjų palaikų užkasimo vieta neišaiškinta.
1950 m. gruodžio 31 d. LLKS Tarybos prezidiumo X sekcijos nutarimu Nr. 5 K. Pyplys apdovanotas Lietuvos Laisvės Kovos Kryžiumi (su kardais), jam suteiktas Laisvės Kovotojo Karžygio vardas. 1997 gruodžio 22 d. jam pripažintas kario savanorio statusas, Lietuvos Respublikos Prezidento 1997 m. lapkričio 20 d. dekretu suteiktas Vyčio kryžiaus 1-ojo laipsnio ordinas (dabar – Vyčio Kryžiaus ordino Didysis kryžius), Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerijos 1998 m. sausio 15 d. įsakymu – kapitono laipsnis (po mirties).
