1892-ieji metai, Maskva
Susipažįstame su iškiliausiu rusų mokslininku, tyrinėjusiu LDK istoriją,
Lietuvos Metriką, ikibolševikiniu laikotarpiu parašiusiu ir išleidusiu daug stambių konceptualių darbų minėta tematika, Matviejumi Liubavskiu (1860–1936) .Vytauto Didžiojo Universitetas už darbus lietuviška tematika 1932 metais jam paskyrė garbės daktaro vardą. Dėl konceptualumo jie ir dabar nagrinėjami, cituojami Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos istorikų darbuose. Reikia pažymėti, kad M. Liubavskis 1911–1917 m. buvo Maskvos Universiteto rektorius. Mokslininkas parašė apie 200 stambių istorinių veikalų. Jis niekada nesižavėjo bolševikais. 1930 m. buvo jų ištremtas, 1936 m. tremtyje Ufoje ir mirė. Reabilituotas tik 1967 metais. 1990 m., pritariant Michailui Gorbačiovui, jis buvo sugrąžintas į TSRS Mokslų Akademijos narius-akademikus (po mirties).
Prieš 130 metų, 1892-aisiais, Matviejus Liubavskis išleido ir šiuo metu visų istorikų skaitomą darbą „Lietuvių ir rusų valstybės sritinis suskirstymas ir vietinis valdymas iki išleidžiant pirmąjį Lietuvos statutą“ (rusų kalba). Jis pasirodė tik praėjus šešeriems metams po mūsų jau pastebėto Mykolo Balinskio darbo pasirodymo. Tad jis dar juo rėmėsi kalbėdamas apie Mykolą Glinskį. Bet svarbiausia tai, kad jis pats nesidomėdamas Prienų pirmuoju istoriniu paminėjimu, pateikė 1503 m. kunigaikštienei Elenai surašytą Birštono dvaro inventorių. Šis inventorius tapo naudojamas vėlesniems mėginimams ieškoti Prienų istorijos šaknų. Jo kopiją pateikiame originale. Inventorių surašė kunigaikštis Vasilijus Polubianskis. Rašydamas apie Birštono dvarą, jis išvardijo ne tik turimą galvijų, darbinių gyvulių kiekį, bet ir nelaisvas šeimynas, dirbančias pas žemvaldžius, bei tuščius, nedirbamus žemės plotus.
1938 m. Kaunas. Didžiojo Suvalkijos tyrinėtojo Jono Totoraičio mokslinė hipotezė
Jonas Totoraitis, didysis Suvalkijos istorijos tyrinėtojas, nuoširdus, pasiaukojantis sielų ganytojas, nacionalinio judėjimo veikėjas, 1905 m. Vilniaus Seimo narys, marijonų gimnazijos Marijampolėje steigėjas, Kauno Vytauto Didžiojo Universiteto teologijos-filosofijos profesorius. 1938 m. išleista jo ilgus metus rašyta Sūduvos-Suvalkijos istoriją. Jonas Totoraitis, kaip brandus istorikas, neteigė, kad pirmasis Prienų paminėjimas galėjo būti 1502 m. Kaip garbingas žmogus, jis citavo Matviejaus Liubavskio Birštono dvaro inventorių ir pateikė ne gryną faktą, o tik hipotezę, kad Prienai galėjo išaugti iš Birštono dvaro: „Reikia manyti, kad dvaras turėjo vieną kitą dvarelį, tarp jų ir Prienus“ (Jonas Totoraitis. Sūduvos-Suvalkijos istorija, Kaunas. 1938, p. 83).
Garbaus urbanistikos profesoriaus Algimanto Miškinio netikėta klaida
Didžiausia pagarba garbiam, daug nuveikusiam Kaunui ir visai Lietuvai profesoriui Algimantui Miškiniui, jau prieš 7 metus palikusiam mūsų pasaulį. Karaliai klysta, bet ir profesoriai klysta. 1999 metais išleistame leidinyje „Užnemunės miestai ir miesteliai“ Jono Totoraičio hipotezę įvardijo grynu faktu (Algimantas Miškinis. Užnemunės miestai ir miesteliai. V., 1999, p. 426, p. 567). Jis pakartojo jau seniai paneigtą versiją, kad Aleksandras Jogailaitis 1502 metais padovanojo Prienus Mykolui Glinskiui. Dargi buvo pasiremta Birštono dvarelio hipoteze, bet tas inventorius juk surašytas 1503 m. Kaip tai galėjo atsitikti? Yra žinoma, kad profesoriui rašant knygas daug talkininkavo architektūrą studijuojantys studentai. Dažnai už surinktą medžiagą jie gaudavo įskaitas arba net užskaitytą egzaminą. Tie studentai įvairūs buvo, profesorius visos medžiagos patikrinti negalėjo. Todėl tose apybraižose apie miestelius yra ir nemažai įsivėlusių klaidų arba nepagrįstų teiginių. Mielieji, reikia orientuotis ne į mokslinius rangus, o į argumentus. Mokslinė bendruomenė yra tokia, kaip visa visuomenė. Joje irgi visko pasitaiko…
Pirmasis Prienų istorinis rašytinis šaltinis
Prikurti visokių legendų galime daug. Net ir apie Vilnių kalbama, kad jis apgyvendintas prie Mindaugo, XIII amžiuje. Bet miesto gimtadienis datuojamas 1323 m. Pasiremiama 1323 metais LDK didžiojo kunigaikščio Gedimino rašytais laiškais užsienio pirkliams ir amatininkams. Pirmasis rašytinis šaltinis, minintis Prienus, yra karališkojo Birštono 1578 m. dvaro inventorius. Jį artimiausiu laiku pateiksime.
Istorijos mokslas yra santykinis. Jame kažkas paneigiama, kažkas iš naujo atrandama. Tik 1578 metų data Prienų istorijai šiai dienai yra pagrįsta. 1502 metų data yra niekinė. O ką mes išsigalvojame, galime, kad ir po du kartus per metus švęsti.
„Linksminkimos, linksminkimos, kol jauni esma, paskui pasenėsim“. „Gaudeamus igitur, juvenes dum sumus“. Tik nevadinkim tai skambiais vardais…
Birštonas. Birštono dvaras – Prienų miesto tėvai
Pilnai, be jokių datų, galima sutikti su Jono Totoraičio hipoteze, kad XVI amžiuje dideliame, apimančiame abejas Nemuno puses, Birštono dvare subrendo Prienų gyvenvietė, iš pradžių kaimas, o paskui ir miestelis. Tiek Matviejus Liubavskis, tiek Jonas Totoraitis vieningi tvirtinimu, kad 32 metus Birštono dvarą, jame ir būsimas Prienų žemes, valdė Motiejus Mikitinyčius, Gulbės herbo kunigaikščių Holovčinskių giminės pradininkas. 1507–1539 metais Motiejus Mikitinčius sujungė Prienų, Birštono, Balbieriškio, Jiezno žemes į vieną visumą. Kaip ten norit jūs, ar nenorit, tai pirmasis istorijoje krašto sujungimo atvejis, pirmoji simbolinė savivaldybė.
Gerbiami Prienų rajono savivaldybės prisiekusieji ir mielos, gerbiamos prisiekusiųjų tarėjos, ar ne pats laikas į tai atkreipti dėmesį ir padaryti išvadas? Priminsiu labai svarbų romėnų posakį: „Homo locum ornat, non locus hominem.“ Žmogus vietą puošia, o ne vieta žmogų.
Vytautas Kuzmickas, istorikas
