Vilija Čiapaitė
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešojoje bibliotekoje į susitikimą su penktuoju rašytojos Aldonos Ruseckaitės biografiniu romanu „EMMI“ atėjo nemažas būrys literatūros mylėtojų. Rašytojos romanai apie garsias Lietuvos literatūros asmenybes ypač svarbūs, nes ji, prieš kurį laiką dirbusi muziejininke, tiesiogiai prisiliesdavo prie daiktų, kažkada priklaususių jos knygų personažams.
Taigi romano „EMMI“ pristatymas Prienų kraštui neeilinis, nes, kaip sakė knygos autorė, pasistengė ilgai nelaukus atvykti į kraštą, kuriame gimė, užaugo Lietuvos poetas ir prozininkas, dramaturgas Vincas Mykolaitis-Putinas. Beje, nesuklysiu sakydama, jog jis labiausiai žinomas savo simbolistiniais eilėraščiais ir romanu „Altorių šešėly“.
Romano „EMMI“ autorė pašmaikštavo, jog ji net aprangą prisiderino prie knygos viršelio, nes taip norėjo būti arčiau Putino ir keturių jo moterų, keturių romano dalių apie jas.
Motina
Pats svarbiausias gyvenime žmogus yra MOTINA. A. Ruseckaitė pirmoje dalyje išanalizavo ir puikiai perteikė V. M. Putino motinos asmenybę, kuri ir buvo tas žmogus, davęs gyvybę, suvokimą, pagrindinius charakterio ypatumus, lėmusius tolimesnius kūrėjo santykius su artimaisiais, žmona, mūza… Beje, prie to norisi pridėti ir bendravimo, atsakomybės, uždarumo, taktiškumo, kantrybės ir kitokių charakterių bruožų, kurie išliko ir taip subrandino, nugludino rašytojo, poeto asmenybę.
Mirus motinai, poeto jai skirtos eilės jaudinančios, nes ji buvo mylima, saugoma nuo aštrių gyvenimo slenksčių, „blogų“ žinių. Motinos, kaip kaimo moterėlės, vidinis pasaulis buvo gana uždaras, tačiau jos šeima buvo jos pasaulis. V. M. Putinas stengėsi nesukelti motinai skausmo, nes jos fantazuotojos pasaulis būtų kaip mat sugriuvęs…
Sesuo Magdelena
Kaip žinia, Vincas turėjo tėvų postūmį tapti kunigu. Tėvų svajonė kainavo didelius pinigus, tad išsimokslinimo atveju buvo nuskriausti kiti vaikai. Šeima buvo didelė, tad išgalėti leisti vaikus į mokslus nebuvo galimybių. Penkiolikos metų skirtumas tarp Vinco ir sesers Magdelenos netapo tarpekliu ir ateityje. Kai V. M. Putinas išvyko gyventi į Kauną, bendrame bute gyveno ir sesuo. Taip brolis bandė kompensuoti sesei skriaudą, kad tėvai jo mokslams atidavė didžiumą savo finansų.
Gyvendama su broliu, Magdelena tarsi gyveno ir stebėjo brolio kūrybą, jo gyvenimą. Beje, jo dėka ji baigė mokslus Prienuose, po to – universitetą. V. M. Putinas suvokė, kad sesuo net neištekėjo per jį, dėl ko labai išgyveno. Karo pradžioje Magdelena pasitraukė gyventi į Australiją. Ten ji kūrė eiles, nedrįsdama broliui jų rodyti, tačiau intensyvus bendravimas laiškais nenutrūko. Jie rašė vienas kitam labai daug, o kad jų santykiai neįprasti, sesuo broliui leido suprasti, jog taip buvo auklėjami.
Magdelena pačias geriausias eiles parašė mirus V. M. Putinui. Beje, jos išsaugoti laiškai buvo publikuoti, taip įrodant jų seserystę ir brolystę.
Žmona Emilija
Pasak knygos autorės, skaldė kalbos, jog Vinco M.Putino studentė Emilija buvo labai drąsi, siekianti savo tikslo. Jai niekur nebuvo tabu. Tačiau žiūrint iš kitos pusės, matyt, kad tokie santykiai V.M.Putinui tai buvo priimtini. Būdamas taktiškas ir inteligentiškas, visur stengėsi išlaikyti etiketo normas. Jiedu su Emilija gyveno 9 metus ir tik tada susituokė. Jos kantrybė taip pat buvo begalinė, bet santykių tarp Vinco giminių, tėvų ir jos nebuvo. Kaip sakoma – abipusė antipatija.
Mūza Irena
Kai Vinco gyvenime atsirado jauna studentė Irena, jo kūrybą tarsi ištiko minčių protrūkis. Irena besąlygiškai suprato kūrėją. Ji taip pat žinojo daug V. M. Putino gyvenimo peripetijų. Būtent jos skatinimas kurti buvo tarsi gaivus oro gurkšnis. Tai buvo jo mūza, kurios dėka daug jo kūrybos buvo paviešinta. Būtent tas intensyvus gyvenimo tarpsnis jam, kaip kūrėjui, buvo nuostabus. Beje, 1965 metų pabaigoje jis gavo leidimą tapti pasaulietiniu žmogumi, o, tiksliau, buvo atleistas nuo bažnyčios. Tai taip pat buvo laisvės gurkšnis.
O knygos pabaigoje Aldona Ruseckaitė sau leido kalbėti pirmuoju asmeniu. Pasak jos, V. M. Putinas, parašius apie jo gyvenimo moteris, tapo tarsi artimas kaimynas ir žinomas jau seniai. Ji net pajuokavo: „Nežinau, ką man pasakys V. M. Putinas, kai ten susitiksime…“ ir pridūrė, jog tai jos asmeninis santykis su rašytoju. Juk jų tėviškes skyrė tiesiai einant per laukus tik 12 km, tad, kaip sakoma, artimas kaimynas geriau nei giminė…
Būtent čia, Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos erdvėse skambėjo mėgstama V. M. Putino klasikinė muzika, kurią atliko pianistės Aušra Jaskutėlienė, Goda Sodaitytė. Tautvydas Vencius skaitomomis eilėmis priminė, kad tai gyvenimo atpasakojimas eiliuota išraiška. Aktorius Rimvydas Jurkša perskaitė ištrauką iš romano „EMMI“, o dainų atlikėja Roma Ruočkienė nukėlė į folkloro melodijų labirintus.
