Knyga – Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo veiklos prioritetas

 LR Seimo narys (2000 - 2011 m.), Birštono garbės pilietis 2012 m.  ( vardas suteiktas po tragiškos žūties) -  Juozas Palionis.

LR Seimo narys (2000 – 2011 m.), Birštono garbės pilietis 2012 m.  ( vardas suteiktas po tragiškos žūties) –  Juozas Palionis.

Jau antrą dešimtmetį gyvuoja Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas, kurio įkūrėjai yra ir buvusio parlamentaro šeimos nariai: dukra ir sūnus Edita ir Andrius Palioniai, žmona Julija Palionienė. Nuo fondo įsikūrimo pradžios, jo vadovė – Edita Palionytė. Pagrindinė JPLP fondo paramos sritis – kūrybinės veiklos. Kasmet dėl paramos į fondo atstovus kreipiasi švietimo ir kultūros įstaigos, visuomeninės organizacijos, Jaunimo iniciatyvų organizatoriai, pavieniai asmenys. Prisidėti, padėti svajonėms tapti realybe, vadinasi, nešti džiaugsmą, kad kuo daugiau būtų laimingų, besišypsančių žmonių. Nors ilgas pandeminis laikotarpis suvaržė „gyvą“ bendrystę, tačiau atvėrė daug kelių kūrybiniams ieškojimams. Džiaugiamės, kad su fondo finansine parama „Žiburio“ gimnazijai pavyko įgyvendinti Kalėdinių kūrybos žibintų projektą, atverti duris naujiems ieškojimams Prienų Jaunimo erdvės kūrybiniam projektui „Po grindim“, Birštono „Bočių“ senjorams surengti kultūrinius renginius pažymint ansamblio „Sidabrinė gija“ ir  bendruomenės veiklos jubiliejus, prisidėti prie LASS Prienų filialo ansamblio „Puriena“ veiklos, paremti Veiverių KLC Skriaudžių ansamblio „Kanklės“ kompaktinės plokštelės išleidimą ir t. t.  Prioritetinė fondo kryptis išlieka ta pati – knygų leidyba. Taigi, minint ilgamečio parlamentaro, Birštono garbės piliečio Juozo Palionio gimtadienį, gruodžio 1-ąją, būtent apie tai, apie naujos knygos atėjimą.

„Gilios upės teka tyliai.  (Japonų patarlė)

 Juozo Palionio kūrybos palikimas.

Juozo Palionio kūrybos palikimas.

Filosofas Antanas Maceina tvirtina, kad „paprastas buvimas žmogaus netenkina, vertybė yra ne pats buvimas, o jo turinys – kam ir kodėl jis yra. Žmogaus paslaptis glūdi ne tame, kad gyvena, bet kam gyvena“.

Gyvenimas ir gražus tuo, kad kiekvienas žmogus įneša į jį dalelę gėrio. Pats gėris tampa patrauklesniu kai juo dalijamės. Kūryba – vienas iš būdų skleisti gėrį. Pradžia, kokia ir kieno ji bebūtų, visuomet yra iššūkis ir išbandymas, tad ir kūrybinio kelio pradžioje labai svarbus padrąsinimas, pastebėjimas, pagyrimas. Labai svarbus ir svajonės išsipildymas. Įžangos žodyje poezijos knygai „Gili žodžių versmė“, kūrėjas ir kuriančių žmonių skatintojas bei rėmėjas, Juozas Palionis rašė: „Kūrybos šaltinio versmė, trykštanti vienumoje iš tyros širdies, gaivina ir pačio kūrėjo sielą, tos išlietos ant balto popieriaus mintys ir svajos jaudina ir kitus.“  Koks nuostabus dalykas patirti išsipildžiusios svajonės jausmą, laikyti rankoje knygą su savo minčių išlikimo lašais! Ir dar didesnis džiaugsmas, kad tai yra svarbu ne vien Tau, kuriančiam, rašančiam, bet ir Tavo kūrybą pastebinčiam žmogui, kuris prisideda prie svajonės išsipildymo. Knygai suteikiama ypatinga teisė dėlioti istorinius faktus, sieti juos su žmogaus kūryba, tuo pačiu metu ir liūdėti, ir džiaugtis: praradime ieškoti naujos atrasties, leistis į neaprėpiamas ir neišmatuojamas gamtos grožio, gimtinės traukos, kalbos lauko dosnumo ir vaizduotės dermės keliones. Svarbiausia yra žodis, gimtosios lietuvių kalbos žodis. Būtent jis ir atveria duris į laisvą kūrėjo pasaulį. Svarbu išdrįsti per žodį, per kalbą pateikti savąjį „aš”.  Žodis peržengia per slenkstį, iššniukštinėja visas sodybos kertes, blaškosi po pavasarius ir vasaras, kol užauga ir subręsta laiko nugairintuose kalbos arimuose. Laikas ir patirtys užaugina ir žodį, ir kūrėją. Būtent apie tai – nuo pradžios, nuo lopšinės ir iki pabaigos – iki raudos. Ne iš eilės, bet su teise suklupti, pakilti ir eiti. Į savo kelią, į gyvenimą, į skaitytoją.

Kaskart, kai paimi į rankas knygą, – atveri   duris į savęs pažinimą. Knygos valia ir teisė – sugrąžinti mus prie ištakų, prie žmogaus esaties vertybių, prie šaknų, kurios augina ir saugo žmogaus ir tautos išlikimą. Ant savo gyvenimo ir ėjimo į skaitytoją  slenksčio jau stovi knyga Kur žmogaus ir Nemuno kelias”. Knygos parengimą gyvenimui galima būtų prilyginti kūdikio išnešiojimui. Toks pat ilgas vyksmo procesas, nuo kurio priklauso ir sėkmingas knygos gyvenimas. Labai svarbūs visi momentai: nuo subrandintos idėjos iki skaitytojo rankų, akių ir širdies prisilietimo.  Mintys apie naujos knygos išleidimą dėliojosi palaipsniui, juolab, kad pati tokio pabūdžio knygų  idėja Prienų ir Birštono krašte jau gyvauja keletą dešimtmečių. Spaudai rengiamai knygai „Kur žmogaus ir Nemuno kelias” nesurasime vieno, paties tinkamiausio apibūdinimo, kuriam literatūriniam žanrui galėtume ją priskirti. Vis dėlto bendrinis įvardijimas, ar sąvoka, kokią žinutę knyga siunčia skaitytojui, be jokios abejonės, yra. Ši knyga – įvairių kartų ir skirtingų kūrybinių patirčių bei gebėjimų Prienų ir Birštono žmonių bendruomenės knyga. Ji – tęstinis šios idėjos sumanytojo – Juozo Palionio – projektas. Knygoje atrasime ir Juozo Palionio sūnaus – Andriaus Palionio, LR Seimo nario, organizuotų projektų, skirtų gimtajai kalbai, autorių darbus. Tarsi pratęsdamas tėčio kūrybinius įsipareigojimus, sūnus Andrius taipogi telkia  kūrybai Nemuno krašto bendruomenę. Dešimtmetį gyvuojantis Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas garbingai tęsia knygų apie gimtąjį Prienų – Birštono kraštą ir jo žmones iniciatoriaus ir idėjų generatoriaus, LR Seimo nario, Birštono Garbės piliečio, tiesiog Nemuno ir knygos žmogaus – Juozo Palionio darbus.

Knygos "Čia Nemunas vingiuoja" ėjimo į gyvenimą (2012-02-02) Birštono KC šventė.

Knygos „Čia Nemunas vingiuoja“ ėjimo į gyvenimą (2012-02-02) Birštono KC šventė.

Knygos „Kur žmogaus ir Nemuno kelias” kūrėjais yra daugiau nei šimtas Prienų ir Birštono krašto bendruomenės atstovų. Knygos esmė ir prasmė – žmonės, gaivinantys bei žadinantys kūrybos versmes, skatinantys kūrybai ir kuriantys.  Ši knyga – minčių lietūs, kalbos spinduliai, kūrybos šaltiniai.

„Rašyti, kurti savo poeziją yra viena, rūpintis kitais, juos surinkti į knygas, išleisti, paskleisti yra visiškai kita. Taip pasielgti gali tik geri, nesavanaudžiai, mylintys žmonės. Tokie, kuriems rūpi ne tik jie patys, ko mūsų gyvenime šiandien vis labiau trūksta ir vis daugiau stigs. Juozas Palionis šiuo požiūriu išskirtinė asmenybė. Vienas Lietuvos šviesuolių, ant kurių laikosi visa mūsų istorija, kultūra, galbūt ir tautiškumas. Nieko neperšantis, tačiau padedantis, skleidžiantis grožį ir gėrį“. Vieno iš knygos bendraautorių, ilgamečio ir įžvalgaus politiko Gedimino Kirkilo mintimis būtų galima trumpai apibūdinti ir knygos misiją – skleisti grožį ir gėrį. Knygoje šviesą vienodai skleidžia  gimtosios kalbos žodis ir juo įtaigiai skaitytoją viliojanti rašančiojo asmenybė. Vis dėlto gaila, kad apie ryškias Nemuno žemės asmenybes, prisidėjusias prie knygos autorystės, šiandien jau kalbame būtuoju laiku, tačiau džiugina tai, kad jų mintys, kūryba, o kartu ir jie patys pasilieka istorijoje.

Knygą įvardijame kaip didžiausią vertybę, kaip dvasinio pasaulio pilnatvę, žmogaus augimo ir asmenybės tobulėjimo šaltinį, kaip namus, be kurių gyvenimas ir pasaulis būtų beprasmis.  Knygos bendraautoris, šviesaus atminimo mokytojas Antanas Krūvelis, knygą prilygino žmogui.  Anot jo, „knyga, kaip ir žmogus, gimsta skausmuose, kartu suteikdama jam daug džiaugsmo ir laimės“. Nuostabu yra tai, kad buvo, yra ir labai norisi tikėti, jog ir ateityje bus žmonių, kuriems  svarbus kuriamo gėrio ir grožio įamžinimas knygose kaip labai vertingas palikimas ateities kartoms.

Juozo Palionio labdaros ir paramos fondas dėkoja kiekvienam, prie knygos „Kur žmogaus ir Nemuno kelias“ kūrimo prisidėjusiam žmogui. Už kiekvieną daugiasluoksnį, kaip ir gimtinės žemė, lietuvių kalbos žodį, kuriuo knygoje prabyla nedrąsi, dar vaikiška poezija, akis traukia ir mintis svaigina  maištaujanti, krykštaujanti, ieškanti, šėlstanti jaunystės lyrika, į gilius apmąstymus ir švelnius žodžio paglostymus kviečia brandi vyresniosios kartos atstovų kūryba. Knygos atmintyje fiksuojamas ir žmogų auginantis gimtosios kalbos žodis, ir laiko virsmas, ir nepavargstanti nemunais lietis kūrybinių atradimų tėkmė. Ir viskas knygoje susišaukia, dera ir tinka. Juk gyvenimas ir yra kūryba, kai skausmas ir džiaugsmas greta, kai gyvenimo drama ir poezija vienija žmones, kviečia kurti grožį ir keičia pasaulį, kad kuo mažiau vietos liktų blogiui.

Kandidatuodamas į LR Seimą 2008-aisiais metais, Juozas Palionis rašė: „Kultūringa, išsilavinusi, bendruomeniška visuomenė – tai sėkmingos valstybės gyvenimo pagrindas. Visada stengiausi ir toliau tą patį darbą dirbsiu – remsiu ir skatinsiu mokinių ir jaunimo kūrybines, kultūrines, sportines iniciatyvas, projektus. Nuolat bendrauju su mokiniais ir jaunimu, todėl esu įsitikinęs – nėra nė vieno vaiko, jaunuolio, kuris nenori išmokti, būti tvirtas ir pasitikintis savimi.

Juzas Palionis Birštono seniūnijos salėje, Moterų klubo „Saulėgrąža“ renginio metu pristato ir dovanoja Just. Adomaičio knygą „Kaimas gyvas“ ir Prienų bei Birštono krašto kūrėjų knygelę „Gili žodžių versmė“.

Juzas Palionis Birštono seniūnijos salėje, Moterų klubo „Saulėgrąža“ renginio metu pristato ir dovanoja Just. Adomaičio knygą „Kaimas gyvas“ ir Prienų bei Birštono krašto kūrėjų knygelę „Gili žodžių versmė“.

Viena svarbiausių sričių, kuriai būtina valstybės parama, – švietimas.  Kai mūsų visuomenė bus labiau išsilavinusi, tuomet mes ir pasaulyje galėsime konkuruoti ne pigia darbo jėga, o mūsų proto sukurtais aukštesnės pridėtinės vertės produktais. Neabejodamas sakau: jaunimas kasmet vis labiau veržiasi į mokslą. Šis poslinkis užtikrina mums ateitį, parodo mūsų jaunosios kartos veiklumą, iniciatyvumą, norą tobulėti. Džiaugiuosi savo gimtojo krašto jaunimu, kurį puikiai pažįstu: ne kartą surengtos sportinės varžybos, kūrybos konkursai, apdovanoti gabiausieji. Vis daugiau jaunimo sutinku visuomeninėje veikloje, bendruomenių renginiuose. Vadinasi, randasi ryšys tarp vyresniosios ir jaunesniosios kartos. Išmoksime gerbti vyresniąją kartą, savo tėvus ir senelius – tapsime tvirtesni, nes vertingos patirties perėmimas, paveldo saugojimas yra ne tik tautiškumo, valstybingumo, bet ir kiekvieno mūsų stiprybė. Šis dialogas ypač reikalingas: perduodama patirtis, auga supratimas, gimsta naujos tradicijos ir idėjos. Pažįstu ir vis labiau stebiuosi – kiek daug darbščių, drąsių, kūrybingų, iniciatyvių žmonių gyvena Nemuno vingių krašte. Džiaugiuosi ir dėkoju visiems – tikintiems prasmingu darbu ir nuolatiniu dialogu, kuriantiems ir tobulėjantiems, neabejingiems ir drąsiems”.

Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo atstovė Valė Petkevičienė

Taip pat skaitykite