Jonas Kavaliauskas
Prienų rajono Savivaldybės taryba gruodžio 22 d. posėdyje 12 balsų patvirtino naują apmokėjimo tvarką už komunalinių atliekų tvarkymą, nes tai padaryti įpareigoja Vyriausybės nutarimas ir Vyriausybės atstovo inicijuoto Administracinio teismo sprendimas. Tiesa, rajono politikai savo sprendimo įsigaliojimą atidėjo iki 2017 metų liepos 1 d., nors Vyriausybės nutarimas rekomendavo iš savivaldybių dvinarę apmokėjimo tvarką įvesti nuo šių metų sausio 1 d. Tiesa, savivaldybės nelabai skuba tai daryti, nes nauja metodika verčia priimti nepopuliarų sprendimą, kuris padidins kainą už komunalinių atliekų tvarkymą.
Vyriausybės nutarimo reikalingumu abejoja daug žmonių, šiek tiek suprantančių rinkliavos esmę. Štai, Prienų rajone pagal dabar galiojančią tvarką (įvestas rinkliavos mokestis, kurį galima pavadinti ekologiniu mokesčiu) už nustatytą kainą į savivaldybės biudžetą surenkamų lėšų visiškai pakanka padengti išlaidoms už faktiškai į tvarkymo centrą pristatomas atliekas.
Dešimties metų darbas parodė, jog 2006 metais įvesta rinkliava leido ne tik sukurti patogią komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir tvarkymo metodiką, bet ir apsaugoti gamtą nuo nelegalių sąvartynų, sudarė sąlygas rajono gyventojams rūšiuoti atliekas ir, svarbiausia, išlaikyti, palyginti su kitais regionais, mažą rinkliavos kainą.
Deja, kaip įprasta, atsirado žmonių, kurie manė, kad permoka už paslaugą, nes atiduoda mažai atliekų. Kiti rinkliavos aspektai, kaip gamtos išsaugojimas ir solidarumas, jiems visiškai neįdomūs.
Nematydami toliau savo kiemo, jie garsiai triukšmavo ir pasiekė savo tikslą. Aukštai sėdintys klerkai ir išrinktieji politikai pasidavė spaudimui ir štai – gimė nauja metodika, kuri, pagal tvarkos rengėjų pasisakymus, pagerins rūšiavimą, mažiau komunalinių atliekų pateks į tvarkymo centrus, o gyventojai mažiau mokės.
Deja, apie paslaugos kainos mažėjimą gyventojai turi pamiršti. Pirmiausiai, nauja metodika padidina administravimo kaštus, antra – sudaro prielaidas nesąžiningiems gyventojams teršti gamtą, trečia – visi, kas gyvena daugiabučiuose namuose ir sodų bendrijose, mokės už paslaugą daugiau, o individualių namų savininkams realiai per metus mokėtina suma nepasikeis.
Prienų rajono savivaldybėje daugiabučių namų gyventojams paslauga vidutiniškai pabrangs 30 %. Štai, 50 m2 bute gyvenanti šeima pagal dabartinę tvarką vidutiniškai sumoka 27,8 euro per metus už komunalinių atliekų tvarkymą, o po liepos 1 d. mokės 36,05 euro.
Sodų bendrijose gyvenantys žmonės (kiekviena valda) už paslaugą mokės po 21 eurą (dabar mokama po 11 eurų) per metus.
Prienų rajono savivaldybėje iš viso yra 15 975 mokėtojų, kurie moka už komunalinių atliekų tvarkymą, iš jų 13 210 sudaro gyventojai.
Individualių namų yra apie 8 100, o tai reiškia, kad 5 110 šeimų sulauks paslaugos pabrangimo.
Nauja metodika yra palanki verslui, bet juridinių asmenų išvežamų į atliekų tvarkymo centrą komunalinių atliekų kiekiai sudaro tik 15 % bendro svorio.
Tarybos narys Henrikas Radvilavičius Tarybos posėdžio metu tikino, kad mokestis už paslaugą neturi didėti, nes ir dabar surenkamos rinkliavos pakanka padengti išlaidas.
Deja, bet skaičiavimai pagal naują metodiką rodo, kad įvertinus dabar į atliekų tvarkymo centrą atgabenamų komunalinių atliekų kiekį laukti mokesčio mažinimo nevertėtų.
Primenu, kad Prienų rajono gyventojai sėkmingai rūšiuoja atliekas ir laukti stebuklų šioje srityje taip pat sudėtinga.
Tiesa, noras sutaupyti keletą eurų gali pastūmėti vieną kitą paslaugos gavėją mažinti išvežamų komunalinių atliekų kiekį. O kaip tai bus daroma, nesunku atspėti. Geriausiu atveju jos bus vežamos į bendrus konteinerius, blogiausiu – vėl į laukus ir miškus.
Kelininkai ir miškininkai džiaugiasi, kad įvedus rinkliavą per 10 metų sumažėjo atliekų pakelėse ir miškuose, bet Vyriausybėje priimami sprendimai gali gražią tendenciją nutraukti.
Išeina, kad kai kas norėjo pabėgti nuo vilko, bet visus privertė susidurti su meška, o Vyriausybė, neįsigilinusi į situaciją, gyventojams pakišo tikrą kiaulę.
Deja, savivaldybės valdžios rankos šioje situacijoje gan tvirtai surištos. Bandymas atitolinti Vyriausybės nutarimo įgyvendinimą sulaukė ne tik Vyriausybės atstovo pagrūmojimo, bet ir verčia varstyti teismo duris. Tik labai jau įdomus tas faktas, kad Prienų rajono savivaldybė buvo apskųsta teismui dar prieš termino įsigaliojimą, o toje pačioje valtyje esanti Birštono savivaldybė – ne. Dvigubi standartai, ar tiesiog Prienai tapo įkaitu, kaip pilotinis projektas?
Vyriausybės atstovė Kauno apskrityje Inesa Klimaitė – Mašalienė savo atsakyme naujienų portalui kvitrina.com parašė, jog šių metų sausio 4 d. Birštono savivaldybė gavo paraginimą nedelsiant įgyvendinti Vyriausybės nutarimą dėl naujos apmokėjimo tvarkos įvedimo. Rašte minima, kad jei Savivaldybės taryba nesiims neatidėliotinų veiksmų, tai VAT kreipsis į teismą. Tiesa, Vyriausybės atstovė nenurodė, kodėl dėl Prienų rajono savivaldybės buvo kreiptasi į teismą dar prieš Vyriausybės nutarimo įgyvendinimo termino įsigaliojimą.
Birštono savivaldybėje, pasak Ūkio, turto ir kaimo plėtros skyriaus vedėjo pavaduotojo Algio Stasio Revucko, sprendimo projektą dėl Vyriausybės nutarimo naujos tvarkos apmokėjimo tvarkos už komunalinių atliekų tvarkymą planuojama svarstyti sausio mėnesio Tarybos posėdyje. Birštone yra 2 213 šios paslaugos mokėtojų. Daugiabučiuose gyvena 1 235 paslaugos gavėjai, individualiuose namuose – 978. Individualių namų savininkai daugiausiai naudojasi 0,12 m3 tūrio konteineriais.
Birštono savivaldybė, kaip ir Prienų rajonas, yra Alytaus regiono atliekų tvarkymo centro steigėja. ARATC paruošta metodika bendra visam regionui, todėl galima daryti prielaidą, kad 56 % šios paslaugos gavėjų Birštono savivaldybėje už komunalinių atliekų tvarkymą tikrai mokės daugiau.
Aplinkos ministerija informuoja
Pritaikius dvinarę rinkliavą, mokesčiai už komunalinių atliekų išvežimą neturi didėti
2016-03-30
Vakar žiniasklaidoje pasirodė tikrovės neatitinkanti ir net klaidinanti informacija apie tai, kad pritaikius dvinarę rinkliavą, įmokos gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą turėtų padidėti kone dvigubai.
Aplinkos ministerija pateikė Vyriausybei 2013 m. liepos 24 d. nutarimo Nr. 711 „Dėl Rinkliavos ar kitos įmokos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą dydžio nustatymo metodikos patvirtinimo“ pakeitimo projektą, kurį priėmus, atliekas rūšiuojantys gyventojai mokėtų mažesnius mokesčius už komunalinių atliekų išvežimą.
Projektas reglamentuoja kainų apskaičiavimą gyventojams už komunalinių atliekų išvežimą.
Priėmus šį nutarimą, gyventojams mokant už komunalinių atliekų išvežimą, bus taikoma dvinarė rinkliava, kurią sudarys pastovioji dalis, nepriklausanti nuo atliekų kiekio (infrastruktūros išlaikymo, administracinės sąnaudos, nusidėvėjimo kaštai) ir kintamoji dalis, kuri priklausys nuo to, ar bus teikiama atliekų tvarkymo paslauga. Į rinkliavos dydį negalės būti įtrauktos išrūšiuotų pakuočių ir bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos.
Kintamoji dalis bus nemokama, jeigu gyventojas deklaruos, kad tam tikrą laiką nesinaudoja nekilnojamuoju turtu. Pagal Vyriausybės nutarimo projekto nuostatas, gyventojai gali būti skirstomi į kategorijas, priklausomai nuo nekilnojamojo turto rūšies (daugiabučiai, individualūs namai, garažų, sodų bendrijos). Šių kategorijų aptarnavimui susidaro skirtingos sąnaudos, skiriasi paslaugos teikimo principai, todėl savivaldybės gali nustatyti skirtingas paslaugos kainas.
Projektas parengtas pagal Atliekų tvarkymo įstatymo 302 straipsnį, pagal kurį savivaldybės tvirtina rinkliavas ar kitas įmokas už komunalinių atliekų tvarkymą. Naujas rinkliavas siūloma patvirtinti ir taikyti nuo 2017 m. sausio 1 d.
Jeigu rinkliavų ar kitų įmokų taisyklių taikymas būtų atidėtas iki 2019 m., kaip to reikalauja regioniniai atliekų tvarkymo centrai, atliekų tvarkymo paslauga gyventojams ir toliau išliktų vienintele paslauga, kuri neturės nustatytų kainodaros principų. Neatskleidžiant kainos sudedamųjų dalių, būtų sudaryta galimybė neskaidriai apskaičiuoti mokesčius už atliekų tvarkymą.
Rinkliavų ar kitų įmokų apskaičiavimo taisyklių projektą rengė darbo grupė, kurią sudarė Aplinkos ministerijos, savivaldybių, regioninių atliekų tvarkymo centrų atstovai. Su projektu viešai supažindinta visuomenė, o taisyklės parengtos atsižvelgiant į pagrįstas savivaldybių ir regioninių atliekų tvarkymo centrų pastabas.
Projektu Aplinkos ministerija siekia, kad visuomenė tiksliai žinotų, kokios yra mokesčio už atliekų tvarkymą sąnaudų grupės, už ką konkrečiai mokami komunaliniai mokesčiai, taip pat, kad atliekas rūšiuojantys gyventojai už atliekų sutvarkymą mokėtų mažesnius mokesčius. Projektu nustatoma, kad į mokesčius už atliekų tvarkymą negali būti įskaičiuojamos pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų, bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudos ar bet kokios „kitos sąnaudos“, į kurias dažniausiai patenka visos kitos sąnaudos, nepagrindžiant jų dydžio.
Pagal gamintojo atsakomybės principą gamintojai ir importuotojai atsakingi už visų gaminių ir pakuočių atliekų surinkimo, tvarkymo ir finansavimo organizavimą. Bendradarbiaudamos su savivaldybėmis, gamintojų ir importuotojų interesus atstovaujančios organizacijos turi padengti gaminių ir pakuočių tvarkymo sąnaudas.
Bešeimininkių atliekų tvarkymas – savivaldybėms deleguota funkcija. Kasmet savivaldybės atsiskaitydamos už bešeimininkių atliekų tvarkymą nurodo, koks jų kiekis susidaro kiekvienoje savivaldybėje. Šių atliekų tvarkymą savivaldybės finansuoja iš specialiųjų aplinkos apsaugos rėmimo programų. Trijose savivaldybėse – Skuodo rajono, Marijampolės ir Šakių rajono – bešeimininkių atliekų tvarkymo sąnaudas apmoka komunalininkai. Pabrėžtina, kad už bešeimininkes atliekas atsako ir finansavimą planuoja savivaldybės, o ne gyventojai. Todėl, jei savivaldybė savo biudžete nesuplanavo lėšų bešeimininkių atliekų tvarkymui, tai tik parodo, kad savivaldybė nevykdo įstatymais deleguotų pareigų.
Vyriausybė 2014 m. Valstybiniame strateginiame atliekų tvarkymo plane nustatė „saugiklį“, pagal kurį savivaldybės ar jų įgalioti atliekų tvarkytojai turi atsakingai planuoti investicijas, kad gyventojų mokamos išlaidos už komunalinių atliekų tvarkymą neviršytų 1 procento disponuojamų namų ūkio pajamų. Taigi, mokestį gyventojams už atliekų tvarkymą didina ne Vyriausybės nustatytos taisyklės, o neefektyvios arba nepagrįstos atliekų tvarkytojų investicijos.
Vadovaujantis specialistų skaičiavimais, teisės aktuose numatomas reikalavimas aiškiai ir detaliai reglamentuoti, kas sudaro komunalinio mokesčio už atliekų tvarkymą kainą bei sudaryti galimybes mokėti mažesnius mokesčius atliekas rūšiuojantiems gyventojams, nedidins atliekų sutvarkymo kainos. Tokio reikalavimo įgyvendinimas užtikrins skaidrumą skaičiuojant kainas už komunalinių atliekų tvarkymą bei užkirs kelią nepagrįstai didinti mokesčius gyventojams.
Komunikacijos skyrius
Žiūr. http://www.am.lt/VI/article.php3?article_id=17023
Report