Vanduo yra vienas iš labiausiai paplitusių Žemėje junginių, kurio ypatingos savybės lėmė gyvybės atsiradimą. Vanduo yra labai svarbus žmogaus organizmui, jis dalyvauja daugelyje organizmo funkcijų ir sudaro didžiausią kūno dalį – suaugusiųjų apie 60 proc., vaikų – apie 70 proc., embriono kūne jo net 90 proc., o pagyvenusių žmonių organizme yra apie 55 proc. vandens. Apie 20 proc. vandens yra organizmo skysčiuose, apie 40 proc. – organuose ir audiniuose.
Vanduo turi įtakos žmogaus organizmo gyvybiniams procesams
- Tirpina mineralines druskas ir įeina į visų ląstelių ir audinių sudėtį.
- Yra būtinas virškinimo, įsiurbimo ir šalinimo procesams. Vanduo būtinas, kad maisto medžiagos susiskaidytų į sudedamąsias dalis ir organizmas galėtų vykdyti chemines reakcijas, kurių metu suskaidomos maisto medžiagos, atskiedžiamos, suvirškinamos, jas pasisavina ląstelės, audiniai, jos dalyvauja šalinant produktus iš ląstelių, tarpląstelinio skysčio, audinių, organų ir jų sistemų.
- Atlieka svarbų vaidmenį kraujo apytakos sistemoje: perneša maisto ir kitas medžiagas.
- Vanduo padeda palaikyti pastovią kūno temperatūrą. Krintant aplinkos temperatūrai, vandenyje dėl oksidacijos procesų kaupiasi šiluma ir neleidžia kūnui atšalti. Aplinkos temperatūrai kylant, kraujas, plūsdamas į odą, padidina prakaitavimą. Prakaitas pro odą atiduoda šilumą aplinkai ir apsaugo organizmą nuo perkaitimo.
- Vanduo palaiko raumenų tonusą ir yra pagrindinis organizmo tepalas. Jis padeda kaulams ir sąnariams laisvai judėti.
Organizmui itin svarbus vandens balansas – patenkančio į organizmą ir išskiriamo iš organizmo vandens santykis. Medicinoje yra vartojamas terminas dehidratacija, kuris apibūdina reiškinį, kai kūnas praranda tam tikrą kiekį vandens. Pajutus troškulį, organizmui jau trūksta nuo 0,5 iki 1 litro vandens.
Dehidratacijos požymiai: galvos skausmas, nuovargis, sumažėjęs apetitas, virškinimo sutrikimai, galvos svaigimas, šlapimo kiekio sumažėjimas, įdubusios akys, sausa burnos ir nosies gleivinė, kraujospūdžio pokyčiai, mėšlungis, sutirštėjęs kraujas, mažėja darbingumas ir gebėjimas susikaupti. Vandens trūkumas pasireiškia labai greitai, simptomai atsiranda jau esant 1 proc. vandens deficitui. Prarastas vandens kiekis turi būti būtinai sugrąžinamas organizmui.
Vanduo į organizmą patenka įvairių skysčių pavidalu ir kaip maisto dalis. Apie pusę reikalingo vandens mes gauname gerdami skysčius, kitą pusę – su maistu. Medikų teigimu, vandens poreikis priklauso nuo klimato sąlygų, kūno masės ir nuo individualių organizmo savybių. Vidutiniškai žmogui per parą reikia 2-3 l vandens. Esant dideliems karščiams, dirbant sunkų fizinį darbą, viduriuojant, vemiant, vandens poreikis dar padidėja. Vandenį patariama gerti prieš valgį 30 min. ir 30 min. – 2 val. po valgio. Pavalgius nepatariama gerti, kol virškinimo procesas nebus baigtas. Skrandis maistą perdirba nuo 30 min. iki 3 val., priklausomai nuo jo sudėties.
Vandenį gerti naudinga, nes:
- Per dieną išgėrus 8 – 10 stiklinių vandens gali sumažėti nugaros ir sąnarių skausmai.
- 5 stiklinės vandens per dieną žarnyno vėžio riziką gali sumažinti 45 proc., šlapimo pūslės vėžio – 50 proc., krūties vėžio – 79 proc.
- Sergant gripu ir vartojant daugiau nei įprastai vandens, yra galimybė greičiau pasveikti.
- Viena stiklinė vandens puikiai nuslopina alkį.
Kaip pradėti gerti vandenį, jeigu jo dar negeriate? Rekomenduojame:
- Visada turėti su savimi 0,5 l buteliuką negazuoto vandens (automobilyje, rankinėje ar kt.).
- Daryti ne kavos, o vandens pertraukėlę.
- Atsikėlus ryte išgerti stiklinę vandens. Vanduo „pažadina“ skrandį.
- Kai norisi gerti – gerti vandenį.
Vanduo – sveikatos ir grožio šaltinis, tik reikia protingai jį vartoti. Vanduo ne tik būtinas gyvybei, bet ir pats yra gyvybė (A. Stepaitienė)
Renata Balkytė,
Visuomenės sveikatos stebėsenos specialistė
