Vidmantas Venclovas
Lapkričio 12 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre vyko Lietuvos aklųjų ir silpnaregių Prienų skyriaus vokalinio ansamblio „Puriena“ jubiliejinė 50 metų veiklos šventė. Pasakysiu atvirai, nesiruošiau dalyvauti visame šventės koncerte, bet išgirdęs pirmuosius dainos akordus, pamiršau apie savo planus. Toliau dar įdomiau, nes nuo ansamblio dalyvių ritosi tokia galinga teigiamos emocijos banga, kad negalėjau nei akimirkai atitraukti dėmesio. Dar didesnį efektą sukurdavo ansamblio akompaniatorė Beata Vingraitė -Andriuškevičienė. Stebėjau jos skambinimo manierą ir įsivaizdavau, kaip po jos pirštų prisilietimo prie klavišų iš ten išskrenda natos ir virsta muzikine banga.
„Puriena“ mane sužavėjo ir manau, kad teisi buvo renginio vedėja Ligita pasakydama, jog ansamblis jau pasiruošęs surengti solinį koncertą.
Ir nors ant scenos stovėjo nuostabi geltonų rožių puokštė, ji priminė vėdrynų šeimos augalų genties gėlę purieną. Scenos dekoratoriams ir apšvietėjams reikia pasakyti „bravo“, nes viskas buvo labai paprasta, bet kartu ir subtilu. Pirmą kartą pamačiau, kad ansamblyje dainuoja ir Algis Marcinkevičius, ir turiu pripažinti, jog ir jo ir kitų ansamblio dainininkų balsai sukuria bendrą spalvingą garsų paletę.
Nežinau, ką dar pridurti. Gal tik tai, jog, mano manymu, vokalinis ansamblis „Puriena“ – nešlifuotas Prienų deimantas.
