krašto istorija
Daiva Radzevičienė: „Muzika ir su ja susijusi veikla – tai mano gyvenimas“
Vidmantas Venclovas Iš žurnalo „Šalia“ archyvų Su vaikų grupių „Sunshine“ ir „Sunshine junior“ vadove, pianino mokytoja Daiva Radzevičiene pokalbiui susitikome jos užsiėmimų kambaryje Prienų meno mokykloje. Aš norėjau išgirsti, kaip Daiva pateko į muzikos pasaulį, kodėl jai įdomu dirbti su vaikais ir kaip ji jaučiasi atsisėdusi prie pianino. Bet pradžioje norėjau išgirsti, iš kur jos […]
Skaityti daugiau
Juozui Marcinkevičiui – 80: gyvenimo ir kūrybos kelias
Rašytoju laikomas žmogus, kurio kūryba yra reikšminga visuomenei ir perduodama jaunajai kartai. Asmenybė formuojasi per ilgą laiką – ją veikia šeima, mokykla ir aplinka, kurioje augama. Šie veiksniai buvo svarbūs ir mūsų kraštiečio Juozo Marcinkevičiaus gyvenime. Ankstyvas domėjimasis knygomis ir nuoseklus ugdymas padėjo jam tapti brandžiu kūrėju ir užimti savo vietą Lietuvos literatūroje. Poetas, prozininkas […]
Skaityti daugiau
Svarbūs užmiršti mūšiai. Kaip Birštonas, Jieznas, Marijampolė ir Kaunas apsaugoti nuo bolševikų bangos
Artėjant Vasario 16-ajai, prisiminkime mūsų kraštui ir visai Lietuvai svarbų, galbūt menkai žinomą mūšį, kurio sėkminga baigtis daug prisidėjo prie nepriklausomybę atkūrusios jaunos valstybės išlikimo. 1919 metais vasario 13 d. ties Jieznu įvyko Lietuvos kariuomenės ir Kauno link žygiuojančios Raudonosios armijos kautynės. Trumpai apie mūšio priešistorę. 1918 metų gruodį į Lietuvą įžengusi Raudonosios armijos Vakarų armija jau […]
Skaityti daugiau
Duotas garbės žodis generolui kainavo gyvybę
Kazimiero Skučo 130-osios gimimo metinės „1989-ieji parėjusi iš darbo į namus krūptelėjau – svetainėje ant stalo degė juodu kaspinėliu perrišta žvakė. Šalia jos gulėjo nedidelis juodai apvedžiotas nestandartinio formato pilkšvo popieriaus lakštas su tekstu. Tėvas sėdėjo nuleidęs galvą. Kas jį taip prislėgė, supratau perskaičiusi tą lakštą. Tai buvo jo brolio, paskutinio tarpukario Lietuvos vidaus reikalų […]
Skaityti daugiau
Mokytoja, kūrėja, poetė. Stefai Juršienei – 90
Gyvenimas toks įvairus, toks margas… Vieniems vaivorykštėmis apjuostas, kitiems neišbrendamas vargas (Stefa Juršienė, 2006). Stefa Juršienė, poetė, mokytoja, visuomenininkė, gimė 1934 m. sausio 16 d. Alko kaime (Plungės rajone). Tėvų Barboros ir Antano Rimkų šeimoje augo mokoma darbštumo ir atkaklumo. Savo mokslus pradėjo gimtojo kaimo pradinėje mokykloje ir vėliau tęsė Rietavo gimnazijoje. Mėgo humanitarinius mokslus. […]
Skaityti daugiau
Poliglotas, poetas, istorikas, tyrinėtojas Jozefas Gotfaršteinas – iš Prienų kilęs šviesuolis
Kiekvienas kraštas turi išauginęs didelės pagarbos vertų žmonių. Vieni jų labai gerai žinomi ir dažnai minimi, o kitų biografijos ir nuveikti darbai sugula ant istorijos lapų ir tyliai nyksta. Prienų kraštas turtingas literatūros, mokslo, meno šviesuoliais, ne vienas iš jų yra žinomas ir pasaulyje, tačiau mūsų krašte bėgant laikui kartais lieka primirštas. 2023 m. gruodį […]
Skaityti daugiau
Lietuvos teniso legenda iš Prienų: Julija Verbickaitė Urbšienė.
Julija Verbickaitė Urbšienė – mokytoja, profesionali stalo tenisininkė, nusipelniusi trenerė, Lietuvos stalo teniso asociacijos garbės narė, I-osios Tautinės olimpiados čempionė, viena pirmųjų TSRS čempionių ir nusipelniusių sporto meistrių. Šiemet J. Urbšienei būtų sukakę 105-eri. Gimė 1918 m. gruodžio 8 d. Prienuose. Mokėsi Prienų „Žiburio“ gimnazijoje (1940 metų laida). Jau mokyklos metais J. Verbickaitė pasižymėjo gabumu […]
Skaityti daugiau
Prieniškiai atsigręžia į krašto istoriją – pristatoma paroda „Prienai imperijų gniaužtuose“
Prienų tiltas. Apie 1915 m. fotografija Vidmantas Venclovas Prienuose veikianti Istorikų ir kolekcininkų draugija po pristatytos pirmosios parodos apie tarpukario verslą Prienuose nesiruošia sustoti. Ir štai gruodžio 1 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre bus pristatyta nauja paroda – „Prienai imperijų gniaužtuose“. Pasak vieno iš parodos organizatorių Adomo Miliausko, pristatymo metu apie Prienus nuo LDK […]
Skaityti daugiau
,,Antanas Lukša. Brolio pažadas”
2023 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro Memorialinio departamento Okupacijų ir laisvės kovų muziejaus padalinio – Tuskulėnų rimties parko memorialinio komplekso Konferencijų salė kaip niekas buvo pilnutėlė norinčių pažiūrėti žurnalistės Rūtos Sinkevičienės, operatoriaus ir montažo režisieriaus Tomo Medekšos dokumentinį filmą „Antanas Lukša. Brolio pažadas“. Filmas skirtas Laisvės kovotojui, Lietuvos politinių […]
Skaityti daugiau
Dingęs be žinios prieš 79 metus
Praėjusių metų sausį paskelbiau žinią apie iš JAV Holokausto Memorialinio muziejaus gautą Štuthofo koncentracijos stovykloje kalėjusio Prienų gyventojo KAZIO DANULEVIČIAUS bylą. Per tą laiką atsiliepė daug žmonių. Danulevičių ir Mieldažių pavardės Prienuose – gan dažnos, tačiau vis nebuvo visiškai patikimos informacijos. Prieš mėnesį sulaukiau žinutės: „Mano mama – iš tos giminės, paskambinkite jai, gali viską […]
Skaityti daugiau
Lietuvos didžiojo kunigaikščio Kęstučio paminklui Prienuose – 85-eri!
Kam statome paminklus… Paminklo apibrėžimas gana paprastas – tai statinys kieno nors atminimui, garbei. Visoje Lietuvoje skirtingais laikotarpiais, daugiausia mūsų didvyriams ir šviesuoliams pagerbti, yra pastatyta šimtai paminklų. Ilgą laiką jie mums buvo tautos istorijos ir tapatybės dalis, kurią norėjome demonstruoti ir kurių pagalba mes vienaip ar kitaip įamžinome tai, kas mums atrodė svarbu ir […]
Skaityti daugiau
Juliui Greimui – 140
Mokytojas, Prienų miesto burmistras Julius Greimas gimė 1882 m. rugsėjo 2 d. Šilavote, Vincento Greimo ir Agnės Kliučiūtės šeimoje. Tėvai buvo Šilavoto kaimo ūkininkai. Kaip teigia savo knygoje K. R. Kašponis, tikėtina, kad J. Greimas pradinį išsilavinimą įgijo Veiverių trimetėje bazinėje pavyzdinėje mokykloje 1896–1899 m., kurioje mokiniai buvo rengiami stoti į mokytojų seminariją. Mokykloje buvo […]
Skaityti daugiau
Istorinės tiesos apie Balbieriškio Hanuso tapatybę beieškant
Balbieriškio istorija, prasidėjusi LDK didžiojo kunigaikščio ir Lenkijos karaliaus Aleksandro Jogailaičio ir jo taip pat karaliene netapusios žmonos Elenos epochoje, gimusi iš plačių Birštono valsčiaus (pavieto) ribų, ypatingai įdomi ir svarbi XVI–XVIII amžiuose. Visi, prisidėję prie Balbieriškio iškilimo, labai svarbūs, o Motiejus Mikitinyčius ir kiti Holovčinskiai, su jais giminystės ryšiais susiję Korvin-Gonsevskai, Sapiegos, o gal […]
Skaityti daugiau
Tarp istorinės tiesos ir Prienų miesto pirmojo paminėjimo datos, parašytos ant vandens (II). Traktavimo klystkeliai. Prienai – Birštono dvaro istorinis kūdikis
1892-ieji metai, Maskva Susipažįstame su iškiliausiu rusų mokslininku, tyrinėjusiu LDK istoriją, Lietuvos Metriką, ikibolševikiniu laikotarpiu parašiusiu ir išleidusiu daug stambių konceptualių darbų minėta tematika, Matviejumi Liubavskiu (1860–1936) .Vytauto Didžiojo Universitetas už darbus lietuviška tematika 1932 metais jam paskyrė garbės daktaro vardą. Dėl konceptualumo jie ir dabar nagrinėjami, cituojami Lietuvos, Lenkijos, Baltarusijos, Ukrainos, Rusijos istorikų darbuose. […]
Skaityti daugiau
Tarp istorinės tiesos ir Prienų miesto pirmojo paminėjimo datos, parašytos ant vandens
Nuvingiavo, nubėgo graži, nuostabi, puikiai organizuota Prienų miesto šventė, skirta 520-osioms metinėms paminėti. Su įvairiais akcentais, garbiais svečiais, spalvinga eisena. Suprantu, kad ir valdžia, ir miestelėnai turi švęsti, gėrėtis savu miestu, atsipalaiduoti ir pasižmonėti. Todėl ir šį straipsnį rašau tik po šventės, kad nepagadinčiau šventinės nuotaikos. Mielieji mano skaitytojai, šį straipsnį skiriu tai Prienų kultūros […]
Skaityti daugiau
Kunigaikščiai Holovčinskiai ir grafai Chodkevičiai – LDK stiprybės atrama
Gulbės herbo kunigaikščių politinį svorį ir įtaką valstybėje, tiek LDK, tiek bendroje valstybėje su Lenkija, lėmė ir palaikymas iš labai įtakingų karvedžių ir politikų Chodkevičių. Jie pagal turimas valdas sudarė šias giminės šakas: Bychovo, Berastavicos ir Supraslio. Jie, kaip ir Holovčinskiai, iš pradžių buvo pravoslavai, vėliau tapo reformatais, o dar vėliau katalikais. Vienas iš pirmųjų […]
Skaityti daugiau
Gulbės herbo kunigaikščiai Holovčinskiai – įtakingi LDK pareigūnai
Gyvu žodžiu, straipsniais, pasisakymais stengiuosi padėti nuskriaustai istorinei atminčiai. Žaviuosi istorikų, muziejininkų veikla, savivaldybės vadovų supratimu Kaišiadorių, Marijampolės, Druskininkų, Alytaus miesto savivaldybėse. Ten yra istorikų komandos, ten muziejininkai ir jų vadovai nėra partiniai „burundukai“. Ten yra demokratinė atmosfera darbui, vertinama kvalifikacija, o ne raportų priėmimas. Ten muziejininkai išleidžia kasmet po 2–3 mokslinius leidinius krašto istorijos […]
Skaityti daugiau
Prienų kraštiečius prisimenant (I)
PRIENŲ MIESTO VARDO PAMINĖJIMUI 520 METŲ! Cezaras Pšemeneckis – žiburys, nušvietęs Prienų kraštą Šiais metais Prienų krašto muziejus, minėdamas žymaus prieniečio pedagogo ir inžinieriaus – energetiko Cezaro Pšemeneckio 135-ąsias gimimo metines ir 55-ąsias jo mirties metines kviečia visus kartu prisimininti jo gyvenimo istoriją ir nuopelnus kraštui. Cezaras Pšemeneckis gimė 1887 metai gegužės 12 d. Prienuose […]
Skaityti daugiau
Prienų miesto vardo paminėjimui – 520! Prienų istoriją prisimenant (III)
Prienai – tarpukariu ir okupacijų metais (XX a.) Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui ir paskelbus Lietuvos nepriklausomybę, Prienai, kaip ir anksčiau, tapo valsčiaus centru, priklausiusiu Marijampolės apskričiai. Pirmuoju Prienų burmistru tapo gydytojas J. Brundza. 1919 m. išrinkta valsčiaus taryba, suformuota valdyba. Iškart po nepriklausomybės paskelbimo Prienuose veikė lietuvių, žydų, lenkų (ši mokykla greit likvidavosi) ir vokiečių […]
Skaityti daugiau
Prienai XIX amžiuje ir Pirmojo pasaulinio karo metais
Prienų istoriją prisimenant (II) XIX a. I pusėje Napoleonui pralaimėjus karą, 1815 metų Vienos kongrese Prienai atitenka tais pačiais metais įkurtai Rusijos imperijos valdomai Varšuvos karalystei (Lenkijos kongreso karalystė dab. Lenkija). 1827 metais Lenkų karalystės ir slavų šalių geografijos žodyno IX tome rašoma, kad Prienų mieste buvo 1972 gyventojai, 187 mediniai ir 10 mūrinių namų, […]
Skaityti daugiau
„Tulpės“ „Baltojoje viloje“ eksponuojama pirmojo Birštono vardo paminėjimo rankraščio kopija
Vidmantas Venclovas Devyniasdešimt penktąjį gimtadienį švenčianti „Tulpės“ sanatorija „Baltosios vilos“ patalpose eksponuoja rankraščio, kuriame pirmą kartą paminėtas Birštono vardas, ant drobės atspausdintą kopiją. Šis istorinis dokumentas iškilmingai pasitinka kiekvieną „Baltojoje viloje“ apsistojusį kurorto svečią ir primena, jog Birštonui šiemet sukanka 640 metų nuo pirmojo paminėjimo rašytiniame leidinyje. Yra duomenų, jog Vokietijos mokslininkai, analizuodami Vygando Magdeburgiečio kronikas, […]
Skaityti daugiau
1918 m. Vasario 16-osios Lietuvos nepriklausomybės akto signatarų pėdsakai mūsų krašte
Vasario 16-oji – Lietuvos aukščiausia valstybingumo viršūnė. Be jos nebūtų buvę ir Kovo 11-osios su mūsų dabartimi. Žvelgiu į 1918 m. Nepriklausomybės akto signatarų veidus visiems žinomame vaizde su akto kopijos faksimile. Širdyje – šilta dvasios banga, prote – viena beklaidžiojanti mintis: „Taip, tikrai nėra nepakeičiamų žmonių, bet yra nepakeičiamos asmenybės. Jos gimsta, subręsta, […]
Skaityti daugiau
Laukiant diskusijos…
Prienų rajono savivaldybė vasario 8 d. kviečia visus besidominčius krašto istorija į viešą diskusiją dėl B. Šakovo istorinio palikimo. Suintrigavo, koks palikimas bus svarstomas, nors man pirmiausiai būtų įdomu sužinoti, kas slepiasi už B – pirmosios Šakovo vardo – raidės. Aš ne istorikė, aš tik skaitau, tad žvilgtelėkime į interneto žiniasklaidą: Žmonės, geriau besigaudantys interneto duomenų […]
Skaityti daugiau
Juozo Brundzos istorinė atmintis kviečia būti atsakingiems krašto istorijai
Juozas Brundza buvo savo profesijos žymūnas, tvirtas pilietis ir gilus žmogus. Jis visuomet turėjo savo tvirtą nuomonę tiek carizmo metais, tiek 1941 m. birželį, pradėjus viešpatauti naciams. Juozo Brundzos asmenybės atskleidimas ypatingai svarbus dabar, kada sugrįžtame prie tų užmirštų esminių pilietinių ir patriotinių vertybių. Mes sugrįžtame prie Juozo Brundzos, kuris nemėgo prasčiokiškumo ir primityvizmo, pilkos […]
Skaityti daugiau
Tautos patriarcho Jono Basanavičiaus pseudonimas – tai Birštono ženklas
Artėjant svarbiausiai mūsų istorinės tapatybės dienai grįžtame prie mūsų nepriklausomybės svarbiausio žadintojo, žmogaus – nepriklausomybės fundamento – Jono Basanavičiaus. Tai žmogus-universalas, gydytojas, humanistas, patriotas, organizatorius, istorikas, kraštotyrininkas-etnografas, lingvistas. Kukli ir pasiaukojanti kitiems asmenybė. Tad ir rašant apie jį reikia jo atminimui daugiau savivertės ir žmogiškos pagarbos. Perskaičiau Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojos Auksės Kaminskaitės straipsnį […]
Skaityti daugiau
Nuo Juozo Brundzos slapstymosi Suomijoje iki gilių krašto istorijos analizavimo apmąstymų ir godų (I)
Istorikai visus praeities įvykius, asmenybes vertina konkrečiame laike ir erdvėje, konkrečioje asmenybių veikloje. Jie naudoja istorinį duomenų pagrindimą, nuorodomis pažymi autorius ta tema jau dirbusius. Istorijos virsmo nesuprantantys visiems procesams visuose amžiuose pateikia bendrą kurpalių: „Gyveno, kovojo, dirbo“, pateikia saldžius, bet neturinčius realaus pagrindo pasakojimus su miglota potekste: „Buvo, o gal nebuvo“. Čia nerasi savų […]
Skaityti daugiau
Motiejus Mikitinyčius – krašto žemių valdyme
„Gimę šliaužioti, skraidyti negali“ (Maksimas Gorkis) Primenu, kad šiame straipsnyje kalbame apie gerus Motiejaus Mikitinyčiaus ir jo Gulbės herbo kunigaikščių Holovčinskių darbus mūsų krašte. Tai kalba ir apie atsakomybę bei pagarbą didžioms asmenybėms, giluminei istorijai, o ne pigiam, netgi lėkštam įvaizdžiui. Istorijos versmės visuomet po įvairiausių slogių metų prasiveržia ir sugriauna nykumo, primityvumo užtvaras Motiejaus […]
Skaityti daugiau
Nuo Vilniaus kalvų – apie Jiezno istorinės atminties išsaugojimą ir įprasminimą. Kunigaikštis Motiejus Mikitinyčius (I)
Jeigu esi istorikas, tai negali neginti istorinės tiesos, paremtos istoriniais šaltiniais. Neturi teisės pasiduoti istorijos primityvinimui, jos iškraipymams, nežiūrėdamas, kokios laikinosios administracijos ar iš gūdžių laikų atėję veikėjai tai darytų… Ilgus metus nemažai prisidėjau prie grafų Pacų ir kunigaikščių Holovčinskių istorinės atminties atskleidimo. Dabar gi negaliu būti nesukrėstas, kai Jiezno krašte tai paniekinama. Prie įvažiavimo į Jiezną šalia Pacų lelijos nebus Holovčinskių Gulbės […]
Skaityti daugiau
Vida Rušėnienė: „Kiekvienas augalėlis, kiekvienas darbas turi jausti meilę ir šilumą, sklindančią iš vidaus“
Vilija Čiapaitė Dar rudenėjant, visiškai atsitiktinai, nuvykusi į svečius Prienuose patekau į nedidelį, tačiau tikrų tikriausią vynuogyną. Uogų kekės žaižaravo saulėje, gerdamos saulės spindulių siunčiamus šviesos ir šilumos syvus. Tuomet šeimininkė neturėjo kada kalbėti, nes aibės darbų ginė vienas kitą. Pažadėjau aplankyti, kai aprims darbai. Taigi lapkritis, kuomet lauko darbai baigti. Nukakau pas moterį, kuri […]
Skaityti daugiau
In memoriam Jiezno valsčiaus istorijai ( II). Mirštančio Jiezno valdybos pastato sakmė
Valsčiaus valdybos pastatas XIX a. pabaigoje Jiezno valsčiaus rūmai nueina į užmarštį su gausiais prisiminimais, su XIX amžiaus krosnių kokliais (kieno rankose jie dabar „nusės“? – V. K.), su nuo XIX amžiaus žinoma valsčiaus teismo dabokle. Štai, ką apie Jiezno valsčiaus pastatą XIX amžiaus pabaigoje – XX a. pradžioje rašė šiame valsčiaus valdybos pastate raštininku […]
Skaityti daugiau
Baliui Karveliui – 110
Lakūnas, išradėjas, racionalizatorius, lietuviškų sklandytuvų kūrėjas, Lietuvos nusipelnęs konstruktorius, politinis kalinys. Jo sukurtas BK – 7 „Lietuva“, išgarsino Lietuvą ir Prienų kraštą visame pasaulyje. Balys Karvelis – žymus sklandytuvų konstruktorius – gimė 1911 metų sausio 23 dieną Anykščių rajone, Žaliosios kaime. Jo tėvas turėjo vandens malūną, kurio velenus suko Šventosios upės vandenys. I pasaulinio karo […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės 100-mečio paminėjimui ir šventei – prasmingą, atsakingą ir kompetentingą dėmesį! (I)
Baigiasi adventinio susimąstymo dienos, greit per savaitę, kaip ir risčia Laplandijos Kalėdų Senelį vežantys elniai, prabėgs kalėdinė savaitė. Greit būsime ir ant 2018 m. slenksčio. Apsidairykime, mielieji, iki garbingų 100 metų senumo Signatarų parašų ant Nepriklausomybės akto Vilniaus Pilies gatvėje buvusioje Štralio kavinėje virsmo bus belikę tik truputį daugiau kaip 13 mėnesių. Ta nedidelė laiko […]
Skaityti daugiau
Vasario 16-osios priešaušris (V). Daktaras Juozas Brundza – pabėgėlių gydytojas 1915 m.
1915 m. pirmosiomis sausio dienomis dėl vykstančio karo mūsų kraštą abiejose Nemuno pusėse užplūdo pabėgėliai. Gyveno jie labai nenormaliose sąlygose, paprastai po dangaus pastoge, miškuose, be šilto viralo, dažnai ir visai be valgio. „Viskas sunaikinta, bet to negana. Kur priglausti nuvargusią žilą galvą seneliui? Kur dingti našlaičiams mažiems? Kur gauti duonelę tiems, kurie penėjo kitus? […]
Skaityti daugiau
Kalėdinės eglutės tradicija mūsų krašte (I)
Per šventas Kalėdas paplitusi Kalėdinės eglutės tradicija istoriškai susijusi ne tik su romėnų, germanų, bet ir kitų tautų, net ir lietuvių, pagoniškomis tradicijomis. XIX amžiaus antroje pusėje ši tradicija ypač paplito Vokietijos imperijoje, dėl to net pastebėta netoli Prūsijos buvusiuose Žemaitijos dvaruose. Mažojoje Lietuvoje ši tradicija nebuvo prigijusi. Peržiūrėję daugybę plačiame mūsų krašte buvusių […]
Skaityti daugiau
Garbingųjų giminių ainiai Prienuose
Šį trečiadienį, rugpjūčio 12 d.,10.30 val. į Prienus apžiūrėti savo giminės kapų atvyksta garbingųjų bajorų Geištarų ir Šiukštų ainiai: Ewa Giejsztor, Zofija Karpinska ir Stanislaw Karpinski. Praėjusiais metais straipsnio autoriui dirbant Birštone svečiai lankėsi ten (autoriaus nuotrauka), užsimezgė glaudūs kontaktai, keitimasis istorine informacija. Šį trečiadienį svečiai aplankys savo artimųjų Geištarų ir giminaičių Šiukštų kapus. Garbinguosius […]
Skaityti daugiau