Prienų tiltas. Apie 1915 m. fotografija
Vidmantas Venclovas
Prienuose veikianti Istorikų ir kolekcininkų draugija po pristatytos pirmosios parodos apie tarpukario verslą Prienuose nesiruošia sustoti. Ir štai gruodžio 1 d. Prienų kultūros ir laisvalaikio centre bus pristatyta nauja paroda – „Prienai imperijų gniaužtuose“.
Pasak vieno iš parodos organizatorių Adomo Miliausko, pristatymo metu apie Prienus nuo LDK subyrėjimo 1795 metais, kai Prienai prarado savo galybę, iki 1918 metų, kai buvo paskelbta šalies nepriklausomybė, bus atsakyta į keletą klausimų, kurie primins, kaip vystėsi Prienai tuo laikotarpiu. Parodos pristatyme rašoma: „Prieš tai sparčiai vystęsis miestas, buvęs pavieto centru bei centriniu dabartinės Suvalkijos miestu, įžengė į stagnacijos periodą. Perskirstytas Europos žemėlapis lėmė, kad Nemunas tampa dvi imperijas skiriančia riba, o Prienai – pasienio miestu. Geopolitinė situacija nulėmė Prienų kelis dešimtmečius trukusį nuosmukį. Nors Prienų miestas išsaugojo savivaldą, tačiau neteko pajamų iš pramonės objektų (popieriaus dirbtuvių, malūno, lentpjūvės), iš miesto buvo atimti miškai bei 3 ketvirtadaliai dirbamų žemių. Pajamų ženklus sumažėjimas lėmė miesto nuosmukį“.
Dabartinė Vytauto g. 1915 m. fotografija
Svarbu tai, jog tuo periodu jau atsirado fotografija, pradėta fiksuoti įvykius, ir būtent ši aplinkybė leidžia įsivaizduoti krašto istorijos vingius.
Pasak Mindaugo Ruko, atėję į parodos pristatymą žmonės sužinos, kur mieste buvo rotušė, pamatys brėžinius, kur buvo dvaro valdos, įvairių konfesijų kapinės, ir galės įsitikinti, jog Prienuose buvo gaminamas kokybiškas popierius.
Prieniečiai. Apie 1910 m. fotografija
Pagrindinė žinutė, kurią nori pateikti parodos organizatoriai, tai, kad Prienai buvo svarbus, daugiakultūris miestas. Deja, po LDK subyrėjimo jam atėjo sunkūs laikai. Visgi, nors ir sudėtingai, bet miestas vystėsi ir, pasak Istorikų ir kolekcininkų draugijos narių, pradėjo formuotis dabartiniai Prienai.
Dabartinė Kęstučio g. Apie 1910 m.
Parodos organizatoriai pateikė tokią informaciją: „1815 m. Prienai pereina Lenkijos karalystei, kuri buvo Rusijos imperijos autonomine dalimi. Tuo metu Prienų miesto teritorija ribojosi su Nemuno upe, Rūdupio palivarku, Pošvenčio, Apušoto, Strielčių bei Mačiūnų kaimais bei valstybine giria iki Naravų kaimo. Tuo metu Prienų mieste buvo 197 namai, iš kurių 8 mūriniai, gyveno 1665 gyventojai, iš kurių 572 lietuviai, 960 žydų, 133 vokiečiai.
Miesto būklė pradeda gerėti nuo maždaug 1820 m. Tuo metu centrinėje aikštėje pastatomas naujas Prienų rotušės pastatas, pradedama tvarkyti miesto infrastruktūra. Prienų popieriaus dirbtuvės tampa viena didžiausių popieriaus gamintojų buvusios Lietuvos Didžiosios kunigaikštystės teritorijoje, joje veikė 22 mašinos. 1827 m. gyventojų skaičius išauga iki 1972 žmonių. 1841 m. įkuriama evangelikų liuteronų parapija Prienuose, o 1844 metais pastatoma evangelikų liuteronų bažnyčia. 1851 m. gyventojų skaičius išauga iki 2360 (lietuvių – 670, žydų – 1490, vokiečių – 200). Prienų miesto vystymuisi impulsą davė 1868 m. Prienuose Lazario Goldbergo įkurtas alaus bravoras su naujai pastatytais 2–3 aukštų mūriniais pastatais. 1875 m. padidinama Prienų bažnyčia, įrengiant šonines navas.
XIX a. antroje pusėje Prienuose atliekama daug miesto infrastruktūrą gerinančių darbų: įrengiamas žibalinių lempų gatvių apšvietimui tinklas, įrengiami šuliniai, grindžiamos gatvės, nutiesiamas plentas tarp Prienų ir Balbieriškio, įrengiama telegrafo stotis, pastatomas tiltas per Revuonos upelį. 1901 m. Prienuose gyveno 3849 žmonės. 1904 m. pastatoma nauja evangelikų liuteronų mokykla.
Po lietuviškos spaudos draudimo panaikinimo 1905 m. Prienuose aktyviai pradėjo kurtis įvairios lietuvių draugijos, vyko tautinės savimonės stiprėjimas.
Pirmasis pasaulinis karas bei Vokietijos imperijos okupacija lėmė dar vieną Prienų nuosmukį. Šiuo laikotarpiu (1915 m.) buvo pastatytas pirmasis tiltas per Nemuną, kuris greitai buvo sugriautas“.
Parodoje pristatomi XIX a. Prienų miesto planai ir pastatų projektai, XX a. pr. miesto vaizdai bei įvairūs to laikmečio su Prienais susiję daiktai, dokumentai. Eksponatai yra surinkti iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo, Lenkijos Vyriausiojo senųjų aktų archyvo bei privačių kolekcijų.
Po malonaus pokalbio ir praleisto kartu laiko supratau, jog Adomas ir Mindaugas „serga“ Prienų krašto istorija ir tai mūsų šansas atverti jos klodus. Žinant praeitį, lengviau kurti ateitį.
