Čempioną išugdė sunkus darbas

Kad pasiektum sportines aukštumas, iškovotum svarius apdovanojimus, ypatingos sąlygos nėra būtinos, sako Sigitas Škirka, neseniai į Birštono kraštą parvežęs pasaulio čempiono titulą svarmens kėlimo rungtyje. Vyriškis pasakoja neturėjęs ir neturintis galimybių užsiiminėti moderniose salėse su naujoviškais įrengimais, nestovinuoja prie šono treneriai – visko teko išmokti pačiam, pasitikėti savomis paties jėgomis ir ryžtu.
Svarmens kilnojimas – ypatingos ištvermės reikalaujanti rungtis, pasakoja S. Škirka. Nepakanka turėti daug jėgų, dar reikia sugebėti jas protingai išnaudoti, paskirstyti reikiamame laiko tarpe, atlaikyti nervinę įtampą. Per dieną ar savaitę to neišmoksi, pradėti ugdyti savo kūną ir valią reikia nuo mažens. O Sigitui tai išėjo savaime, nes esąs kaimietis iš gilumos – sunkūs darbai nuo vaikystės iki dabar yra lyg kasdienės treniruotės, gana įdomios ir įvairios, be paskatinimo iš šalies ar nurodymų. Tiesa, tvirtas kūnas ir gražūs raumenys jaunystėje buvo auginti tikslingai – prieš draugus pasipuikuoti, merginas sužavėti. O tam geriausiai tiko svarmuo – sunkesnė traktoriaus dalis, parankus akmuo buvo vieninteliai prieinami sporto įrankiai, bet pasitarnavo jie puikiai. Savo galią vyriškis pademonstruodavo tradicinėse krašto šventėse, kur nebūdavo apsieinama be vyrų jėgoms išbandyti skirtų rungčių, tačiau rimtai sportuoti taip ir nesiėmė, bet ir nepamiršo savo mėgiamo užsiėmimo. Ir dabar, jau peržengęs svarią penkiasdešimties metų ribą, laisvu laiku kilnoja svarsčius, lavina raumenis, nors kai kada ir sulaukiantis žmonos Rasos pašaipėlių, rimtai į ėvo užsiėmimą nežiūrėjo ir dukros Sigita ir Lina bei sūnus Julius. Tačiau dabar jų požiūris labai pasikeitė, juokiasi Sigitas, didžiuojasi ir vertina jie savo šeimos galiūną, nurungusį daugybę pripažintų autoritetų.
Sigitas tvirtina, jog niekada nesitikėjo tapsiąs čempionu, tuo labiau pasaulio, net į senjorų varžybas Estijoje važiavęs tik išbandyti savęs, o ne laimėti. Rusijoje, pasak jo, svarmens kilnojimo rungtis yra labai populiari, todėl į varžybas atvyksta itin stiprūs varžovai, pelnę ne vien aukštą apdovanojimą. Sigitas labai džiaugiasi, kad nors ir nedidele persvara, bet pavyko įveikti varžybų lyderį rusą, laikiusį save neabejotinu nugalėtoju – šis vėliau su nuostaba ir pagarba žvelgė į niekam nežinomą birštonietį, tapusį pasaulio čempionu. Toks titulas yra ne tik didelė garbė, bet ir tam tikras įpareigojimas, nes dabar vyriškis jau planuoja siekti sporto meistro vardo, ruošiasi čempionatui Marijampolėje, kur jo lauks dar vienas ištvermės išbandymas, kurį jis tikisi taip pat įveiksiąs ir vėl nudžiuginsiąs savo šeimą bei gimtinės žmones.