Laimutė Jančiukienė
Alvydas Vaicekauskas
Loreta Jakinevičienė

Terapinis knygų poveikis: kaip skaitymas padeda stiprinti psichinę sveikatą, o poezija –nuteistiesiems reabilituotis visuomenėje

 kurhauzas 2

Birštonas nuo seno garsėja kūną puoselėjančiomis sanatorijų ir gydyklų sveikatinimo procedūromis. Tačiau spalio 14 d., penktadienį, kurorte bus kalbama ne tik apie fizinę, bet ir apie psichinę savijautą. Čia jau šeštą kartą Birštono viešoji biblioteka rengia biblioterapijos konferenciją, pristatysiančią temas apie gydantį skaitymo poveikį, poezijos terapiją socialiai pažeidžiamoms grupėms bei autentišką garso terapijos programą – vokologiją.

Apie svarbą atsižvelgti ne tik į fiziologinius aspektus, bet ir į gerą psichinę sveikatą kalbėjo ir žymiausias Lietuvos kurortologas, gydytojas, birštonietis Vytautas Meška. Jis taip pat vienas pirmųjų kalbėjo ir apie biblioterapiją – dėmesį egzistencinių temų apmąstymui ir knygų skaitymui, gilinantis į tekstus, tokiu būdu padedant pacientui atsipalaiduoti ir pailsinti protą.

Pandemija paskatino „gydytis“ skaitymu

Biblioterapija – tai terapinis skaitymas, kuris daro įtaką žmogaus psichikai, per ją – ir fizinei žmogaus būklei. Viena konferencijos pranešėjų, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos vyr. tyrėja dr. Daiva Janavičienė, išskiria tris biblioterapijos rūšis: klinikinę, reabilitacinę ir asmenybės vystymosi. Klinikinę biblioterapiją taiko psichoterapeutai, medikai. Jie parenka atitinkamas knygas, seka paciento elgesį pagal tai, ką jis skaito, kaip supranta tai, ką skaito, ir kaip jaučiasi.

Reabilitacinė terapija taikoma sveikatinimo institucijose. Ji pagrįsta tuo, kad intensyvaus medikamentinio gydymo metu pacientai turi daug laiko, su kuriuo jie dažnai neįpratę tvarkytis. Vienas iš būdų, kaip tikslingai praleistą tą laiką – įtraukti pacientus į skaitymą: pasiūlyti atrinktas, specialistų rekomenduojamas knygas, kurios paliestų pacientui aktualią problemą.

Asmenybės vystymosi biblioterapija skirta žmonių poilsiui, egzistencinių problemų atpažinimui per tekstus, buvimui su kitais, grupėse diskutuojant apie knygas ir skaitomus tekstus. Pavyzdžiui, vos tik prasidėjus pandemijai, paaiškėjo, kad psichologiniai aspektai ir pagalba žmogui yra labai svarbūs, ypač kurį laiką gyvenant atskirty. Be to, tuo metu pasaulyje drastiškai padidėjo antidepresantų vartojimas, todėl buvo ieškoma alternatyvių gydymo(si) metodų, pvz., buriantis į grupes (nuotoliu ir gyvai) ir aptarinėjant knygas. Tokie skaitytojų klubai populiarūs visame pasaulyje, juose kalbama apie literatūrą, kaip apie žmogų paveikusį objektą, ir tai, kas knygoje buvo svarbu ir įdomu – citata, veikėjas ar siužeto linija. Susirinkusieji išgirsta vieni kitų nuomones, vienas kitą palaiko ir tai, įrodyta, veikia terapiškai.

Paskutinių 3 metų apklausos rodo, kad iš jau įvykusių knygos aptarimų didžiausią įspūdį Lietuvos skaitytojams paliko šios knygos ir jų aptarimai: „Iš dangaus nukrito obuoliai“ (aut. Narine Abgaryan, 2022), „Apšviestoji“ (aut. Tara Weston, 2020), „Pasirinkimas: asmeniniai holokausto išgyvenimai“ ( aut. Edith Eger, 2021).

Poezija – darbo su nuteistaisiais įrankis

Konferencijoje taip pat bus pristatyta ir poezijos terapijos tema. Kaip įvardija Klaipėdos universiteto profesorė, gydytoja psichiatrė Jūratė Sučylaitė, ji reikalinga psichines traumas išgyvenusiems žmonėms, kenčiantiems sielvartą po artimojo netekties, išgyvenantiems socialinę atskirtį, sergantiems negalią sukeliančiomis ligomis. Sveikiems žmonėms poezijos terapija padeda stabtelėti, atrasti šią akimirką ir bendrystės jausmą, lavina gebėjimą autentiškai, vaizdžiai kalbėti. Savo praktikoje profesorė taiko lietuvių poetų kūrinius – V. Mykolaičio-Putino,  E. Janušaičio, H. Nagio, D. Kajoko eilėraščius. Svarbu, kad terapinės grupės dalyviai galėtų emociškai identifikuotis su lyriniu subjektu, o tekstą būtų nesunku suvokti.

Poezijos terapija yra vienas iš metodų darbui su socialiai pažeidžiamomis grupėmis ir nuteistaisiais. Apie tai konferencijoje kalbės muzikos terapeutė, Latvijos valstybinės probacijos tarnybos probacijos pareigūnė Iluta Dreimanė. Darbui su kaliniais Liepojos kalėjime buvo pritaikyta poezijos terapija, kuri ne tik paskatino kūrybinę kalinių saviraišką, lavino gebėjimą bendradarbiauti, socialiai priimtinu būdu reikšti jausmus ir mintis, bet ir mažino izoliacijos jausmą, skatino ieškoti vidinių resursų, didino savigarbą.

Konferencijoje taip pat laukia pažintis su vokologija – autentiška garso terapijos programa, kuri sukurta Birštono viešajai bibliotekai įgyvendinus Lietuvos kultūros tarybos ir Birštono savivaldybės finansuotą projektą „Vokologija – pagalba sau balsu“, bendradarbiaujant su kompozitore, džiazo vokaliste, muzikos terapeute ir birštoniete Laura Budreckyte. Terapijos metu balso, muzikos, improvizacijos dermė padės pažinti savo emocijas, išsilaisvinti iš̌ streso ir nerimo.

6-oji biblioterapijos konferencija „Knyga gali prakalbinti ir gydyti“ vyks spalio 14 d., 10–16 val., Kurhauze, B. Sruogos g. 2, Birštonas.

 

 

  

 

 

 

         

  

 

 

Taip pat skaitykite