Renovuoti namai džiugina ne tik gyventojus, bet ir miesto svečius

J. Brundzos gatvė

Jonas Kavaliauskas

Kai į Prienus atvažiuoja draugai arba giminės, visada surandu laiko parodyti, kaip gražiai atrodo J. Brundzos gatvė.

Kai atvykau gyventi į Prienus, kelias darbo link man driekėsi būtent J. Brundzos gatve. Tuo metu jinai niekuo nesiskyrė nuo daugumos gatvių – pilki namų fasadai, ilgaamžiai medžiai užstodavo saulę, o ten gyvenantys žmonės mokėjo astronomines sumas už šildymą.

Pastaruoju metu gatvė tiesiog švyti: gražūs fasadai, pakloti nauji šaligatviai, sutvarkytas apšvietimas, pirmuosiuose aukštuose įsikūrė daug įvairių parduotuvių, įstaigų.

UAB „Prienų butų ūkis“ direktorius Algis Valatka, kalbėdamas apie pasikeitimus J. Brundzos gatvėje, pasakė, jog už tokią gražią aplinką reikia dėkoti žmonėms, kurie įžvelgė daugiabučių namų renovacijos naudą. J. Brundzos gatvės gyventojai pagerino savo turto vertę, sutvarkė šildymo sistemas, pakeitė langus, stogus, apšiltino sienas.

Tokiu pat keliu žengia ir Vytauto gatvės kelių daugiabučių namų gyventojai. Štai, Vytauto g. 32 namo gyventojai jau pirmąjį šildymo sezoną pajuto, jog butuose tapo jaukiau, šilčiau, o šilumos energijos per sausio, vasario mėnesius sunaudota 50 % mažiau nei pernai tuo pačiu metu.

Pirmajam daugiabučių namų renovacijos etapui buvo atrinkta 16 namų, kurių gyventojai už šildymo paslaugas mokėjo daugiausiai. Tai 2 namai Jiezne (Vytauto g. 51, Mokyklos g. 1), vienas Balbieriškyje (Jaunimo g. 19) ir 13 namų Prienuose.

Pirmajame etape valstybė buvo įsipareigojusi kompensuoti gyventojams už rangos darbus 40 % išlaidų, be to, banke paėmusiems paskolas mokėti tik 3 % palūkanas.

Tiesa, renovacija vykdoma tik 14-oje daugiabučių, nes vieno namo gyventojai atsisakė renovuoti namą, o dar vieno – neatitiko reikalavimų gauti finansavimą.

Pasak UAB „Prienų butų ūkis“ direktoriaus A. Valatkos, gerus pirmojo etapo rezultatus lėmė bendras gyventojų, administratoriaus ir rangovų geranoriškas bendravimas bei teigiamas požiūris į renovaciją.

Deja, antrasis etapas prasidėjo ne taip optimistiškai, ir tik 7 namų gyventojai iš 30 pritarė renovacijai. A. Valatkos teigimu, daugumos namų gyventojai nesugebėjo pasirinkti vieno iš dviejų siūlomų investicinių projektų (su individualia šilumos apskaita arba be jos).

Reikia priminti, jog tie gyventojai, kurie nedalyvavo balsavime ir pasisakė prieš renovaciją, prarado teisę į kompensacijas už šildymą.

Pagal naujienų portalo kvitrina.com turimą informaciją, prasidėjus antrajam etapui po namus vaikščiojo „agitatoriai“, kurie agitavo nevykdyti renovacijos. Deja, nemažai gyventojų patikėjo, jog atlikus renovaciją mokamos sumos už šildymą nemažės, o dar reikės mokėti ne vieną dešimtį metų ir bankams už paimtas paskolas.

„Prienų butų ūkio“ direktorius  A. Valatka paneigė žmonių nuogąstavimus skaičiais, kurie aiškiai rodo, kad tie, kurie pasirinko renovaciją, ne tik sumažino išlaidas teikiamai šilumos energijai, bet ir pagerino namo techninę būklę, kartu sumažindami išlaidas visokiems remontams po dažnų įvairių tinklų avarijų.

Vyriausybė yra numačiusi net 3 renovacijos etapus. Tiesa, pirmajame etape renovacijų dalyviams buvo kompensuota 40 %, antrajame (iki 2017 metų) – 35 %, vėliau kompensacija dar mažės. Šiemet nuo spalio 1 d. sumažės iki 50 % kompensacijos techninei priežiūrai bei projektų ruošimui. Bet pagalba išlieka ir ja būtina pasinaudoti, nes ilgainiui namai reikalauja vis didesnės priežiūros. Nepasinaudojus valstybės pagalba visas išlaidas namų techninei būklei gerinti reikės mokėti jau tik iš savų kišenių.

A. Valatka paminėjo, kad bendrovė „Prienų butų ūkis“  yra priėmusi sprendimą atnaujinti visų renovuotų namų laiptines. Daug kalbama apie kvartalinę renovaciją, kurią Lietuvoje ruošiamasi pradėti keliose pilotinėse savivaldybėse.

O Prienuose, planuojant renovuoti J. Brundzos gatvėje esančius namus, buvo padaryta daug kitų darbų – sutvarkyti šilumos, vandentiekio, nuotekų ir lietaus kanalizacijos tinklai, iškloti nauji šaligatviai, persodinti medžiai. Pagal naujienų portalo kvitrina.com turimą informaciją, miesto seniūnija ruošiasi atnaujinti šaligatvius ir renovuotų namų kiemuose. O tai ir yra kvartalinės renovacijos pagrindiniai tikslai.

Namai, kaip ir viskas mūsų žemėje, „sensta“ ir juos reikia atnaujinti. O tai visada geriau daryti pasitelkiant visų suinteresuotų pusių galimybes.

Aišku, kad pagrindinis asmuo, kuris privalo rūpintis gyvenamąja vieta, tai būsto savininkas, nes tai jo „tvirtovė“, įrengta ne dykumoje, o šalia kitų tokių. O šių „tvirtovių“ visuma virsta namais ir miesto dalimi. Miestai – tai jau visų miestiečių rūpestis.

Miestų, kaimų, miestelių visuma – tai mūsų šalis. Todėl nereikia slėptis krūmuose, kai kalbama apie bendrą tikslą, kuris pirmiausiai yra nukreiptas į kiekvieno būsto savininko gerovę.

Gyvendami nuosavame name, patys atsakome už jo būklę ir aplinkos tvarkymą. Butai daugiabučiuose taip pat yra mūsų nuosavybė, bet kartu yra ir bendras plotas, kuriuo privalome rūpintis visi.

Valstybė nutarė, jog privalo padėti daugiabučių pastatų savininkams sutvarkyti bendrąją nuosavybę. Ir tokiais sprendimais reikia mokėti pasinaudoti.

Kai turi spręsti ne vienas žmogus, visada privalu ieškoti kompromisų. Yra sugalvotos žaidimo taisyklės ir tų taisyklių ribose privalome pasiekti geresnį rezultatą. Kaip ir krepšinyje ar kitoje sporto šakoje.

Suprantama, kad ne visi mes statybininkai ir inžinieriai, bet visi turime savo nuojautą ir galimybę paklausti tų, kurie jau priėmė sprendimą ir įvykdė renovaciją – nueik ir paklausk, pamatyk, ir viskas bus aišku.

Visi norime atrodyti gražūs, bet ir kartu ir rūbas turi būti patogus. Taip ir su renovacija, kurios tikslas – sumažinti šilumos energijos sunaudojimą, o kartu atnaujinti fasadus, šilumos, vandentiekio, nuotekų ir kitus tinklus.

Darbai, kuriuos dažniausiai atliekame, kai įvyksta avarija, sukelia daug nepatogumų. Tad kam laukti ekstremalios padėties, kai viską galima padaryti be streso.

Liaudyje sakoma, kad tikslą galima pasiekti skirtingai: pavieniui arba grupėje, bet grupėje ir vieningai visuomet lengviau.