Laimutė Jančiukienė
Alvydas Vaicekauskas
Loreta Jakinevičienė

Netradicinė spalvota savaitė

069Lopšelyje – darželyje „Saulutė“ priešmokyklinėje „Kiškučių“ grupėje vyko netradicinė „Spalvota savaitė“. Jau pačią pirmąją savaitės dieną su vaikais susitarėme, kad kievieną dieną dėvėsime skirtingos spalvos aprangą. Visi kartu nuspręndėme, kad antradienis bus geltonos spalvos diena, trečiadienis – raudonos, ketvirtadienis – žalios, o penktadienis – mėlynos spalvos diena. Įdomu buvo ir tai, kad kiekvieną dieną ragavome skirtingos spalvos vaisius – „geltoną“ dieną valgėme bananus ir ragavome citrinas, „raudoną“ dieną valgėme raudonuosius obuolius, „žalią“ dieną skanavome mangus ir avokadus, o „mėlynąją“ dieną ragavome pačias sveikiausias uogas – mėlynes. Vaikai džiaugėsi turėdami galimybę pasipuošti įvairių spalvų apranga ir ragauti įvairiausių vaisių.

Ragaudami vaisius aptarėme jų formą, dydį, skonį bei naudą mūsų sveikatai. „Spalvotos savaitės“ eigoje ne tik išmokome  lankstyti iš popieriaus laivelius, kuriais vaikai labai didžiavosi, bet ir skaitėme A.Dovydėnaitės knygelę „Spalvos ir spalviukai“. Susidomėję jie klausėsi įdomaus pasakojimo apie Spalviukus, kurie buvo labai draugiški ir ėjo vieni pas kitus į svečius: Geltonas spalviukas aplankė Žaliojo Spalviuko namelį, o Mėlynasis Spalviukas apsilankė pas Raudonąjį Spalviuką; Baltasis Spalviukas draugavo su Juodu Spalviuku, todėl jų namelis nusidažė pilka spalva.

Skaitydami šią knygelę vaikai sužinojo, kaip maišomos įvairios spalvos ir kokie atspalviai išgaunami. Po to kartu su vaikais atlikome meninį darbelį – pūsdami su šiaudeliu maišėme įvairias spalvas išgaudami nuostabių formų ir spalvų gėles, medžius, lašelius ir spalvotus taškelius. Kiekvieną dieną su vaikais kalbėjomės apie spalvas mus supančioje aplinkoje bei gamtoje. Susipažinome su linksmomis ir liūdnomis spalvomis ir jų fone piešėme savo nuotaiką „Veidelius“.

071Taip pat su vaikais kūrėme „Spalvotą knygelę“: skaitėme ir iliustravome įvairius eilėraščius apie spalvas, piešėme ir mokėmės kopijuoti  raštą, raides ar net visą ketureilį. Kiekvieną dieną žaidėme labai linksmą spalvų žaidimą: „Pasivaikščioti eina tie, kurie turi geltoną  spalvą“ arba „Pasivaikščioti eina tie, kurie turi raudoną spalvą“ ir t.t. Paskutinę savaitės dieną – penktadienį, su vaikais kalbėjomės apie vandenį, švaros reikšmę sveikatai, kadangi vanduo – mėlynos spalvos.

Po to balto popieriaus lape, lavindami rankelę, piešėme daug bangelių ant kurių „suposi“ pačių vaikų išlankstytas ir nuspalvintas laivelis. „Spalvotą savaitę“ užbaigėme pūsdami spalvotus balionus bei aptarėme, ką naujo ir įdomaus sužinojome apie spalvas. Esame dėkingi  ir tėveliams, dalyvavusiems mūsų veikloje – jie padėjo įgyvendinti vieną iš pagrindinių šios savaitės nusimatytų tikslų – kiekvieną dieną dėvėti atitinkamos spalvos drabužius.
„Spalvota savaitė“ tikrai buvo spalvinga,  įdomi, pilna netikėtumų ir teigiamų emocijų. Netradicinės ugdymo dienos ne tik paįvairina ugdymo(si) procesą, bet ir skatina vaikų kūrybiškumą, saviraišką bei dovanoja vaikams daug džiugių ir nepamirštamų akimirkų.
Priešmokyklinio ugdymo pedagogė
Sandra Leonavičienė.

Taip pat skaitykite