Nedegink žolės, saugok gamtą ir save!

zoles-deginimas-61216113Pernai ugniagesiai 5923 kartus vyko gesinti gaisrų atvirose teritorijose (2013 m. – 4350 kartus), degančios žolės ir ražienų 4068 kartus (2013 m. – 2824), o gaisrų skaičius atvirose teritorijose sudarė 44,45% visų gaisrų. Gaisrų skaičius atvirose teritorijose išaugo net 36.2%. Šie gaisrai išdegino per 10 tūkst. hektarų pievų, ražienų, pamiškių. Dėl pernykštės žolės deginimo kilo beveik 100 miško gaisrų, užsidegė 6 durpynai, kurių gesinimas reikalauja labai daug pastangų ir materialinių išteklių. Šiemet ugniagesiai jau 28 kartus skubėjo į degančius laukus, nors dar nebuvo palankių sąlygų gaisrams kilti.

Degančiose pievose beveik kasmet žūsta žmonės, laimei, pernai tokių žūčių išvengta (2013 m. – žuvo 1 žmogus), bet buvo sužaloti 6 žmonės. Dėl sausos žolės deginimo neretai užsidega gyvenamieji namai, ūkiniai pastatai.

Milžiniškus nuostolius patiria ir gamta. Degančiose pievose sudega vabzdžiai, gyvūnai, čia perintys paukščiai. Nuo liepsnojančios žolės, ypač užsidegus durpynams, labai padidėja oro tarša.

 Kai dega žolė, nepraeik pro šalį

  • Pastebėję degančią žolę, pasistenkite ją užgesinti, kad ugnis neišplistų.
  • Nedideliame plote liepsnojančią žolę lengvai galima užgesinti, užplakant šakomis bei užtrypiant ją kojomis.
  • Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu.
  • Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad ugnis neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių.
  • Kartais žolės gaisrus sukelia vaikai bei paaugliai, todėl tėvai ir pedagogai jiems turėtų priminti apie šių gaisrų daromą žalą.
  • Jeigu matote, kad ugnies nepavyks užgesinti, nedelsiant kvieskite ugniagesius telefonu 112.

 Nedegink žolės – gali būti nubaustas!

Už žolės deginimą numatyta administracinė atsakomybė, o už nepilnamečių paauglių nusižengimus baudžiami jų tėvai.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekse už nustatytus gaisrinės saugos taisyklių reikalavimų pažeidimus numatyta tokia administracinė atsakomybė:

  • už žolės, nukritusių medžių, lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės atliekų deginimą, pažeidžiant aplinkos apsaugos reikalavimus, piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 231 eurų, o pareigūnai-nuo 57 iki 289 eurų baudomis;
  • už ražienų, taip pat nenupjautų ir nesugrėbtų žolių, nendrių, javų ir kitų žemės ūkio kultūrų deginimą piliečiai gali būti baudžiami nuo 57 iki 289 eurų, o pareigūnai- nuo 115 iki 347 eurų baudomis;
  • už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimus piliečiai gali būti baudžiami nuo 28 iki 57 eurų, o pareigūnai-nuo 86 iki 173 eurų baudomis;
  • už priešgaisrinės apsaugos reikalavimų pažeidimus, sukėlusius miško gaisrą arba jo išplitimą, piliečiai gali būti baudžiami nuo 579 iki 1158 eurų, o pareigūnai- nuo 1158 iki 2316 eurų baudomis.

 

Be to, gali tekti atlyginti gamtai padarytą žalą, kuri kartais siekia ne vieną šimtą eurų. Šiuo metu yra numatyta, kad vien už žolės deginimo faktą yra nustatytas 100 eurų žalos dydis, prie jo pridedant apskaičiuotą žalą gamtai pagal išdeginto ploto dydį.

Numatyta atsakomybė ir žemės savininkams, jos naudotojams ir valdytojams, kurie nesiima priešgaisrinės apsaugos priemonių, pastebėję savo žemėje žolės gaisrą. Jie gali būti baudžiami nuo 28 iki 173 eurų baudomis. Be to jiems gali būti sumažintos tiesioginės išmokos už žemės ūkio naudmenų ir pasėlių plotus kuriuose bus nudeginta žolė ar ražienos.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti