Lietuviško žodžio kelias

Gelbėkit vaikus

61647700_380841759441712_8124643132508733440_n (1)

Kartu su vaiskia pirmąja vasaros diena prasidėjo projektas „Po žvaigždėtu vasaros dangum. Literatūriniai vakarai Birštone 2019 m.“ Džiugu, kad pirmuosius projektas šiais metais aplankė Siponių krašto bendruomenę, kuri kiekvienais metais labai svetingai ir su tyru džiugesiu priima mūsų susitikimus.

Šventasis raštas teigia „Pradžioje buvo Žodis“, tad simboliška, kad ir projektas prasidėjo literatūrine-muzikine kompozicija „Žodžio kelias“, kurią kūrė ir atliko aktorius Egidijus Stancikas, jam akomponavo talentinga ir pripažinta smuikininkė Ilona Klusaitė. „Žodžio kelias“ buvo sukurtas atskleisti ne tik istorinę lietuvių kovą už kalbą, bet ir atkreipti dėmesį į lietuvių kalbos svarbą ir grožę, todėl alsavo begaline meile jai – lietuvių kalbai. Kompozicija prasidėjo ištrauka iš S. Santvaro monologo lietuviškajam žodžiui „Mano ištikimasis ir vienintelis draugas“. Turint laisvę kalbėti prigimtąja kalba, sunku besuprasti, kad kalbama apie lietuvišką žodį.

Literatūrinė-muzikinė kompozicija priminė, kad lietuvių kalbą bandė išstumti net trys kalbos: rusų, lenkų ir vokiečių, tačiau atsirado šviesuolių, kurie matydami, kad žūsta kalba, savo formos tobulumu ir skambesiu prilygstanti indų, romėnų ir graikų kūriniams, skatino priešintis lietuviško žodžio draudimui. Susitikimo metu skambėjo ištraukos iš F. Bajoraičio, A. Vištelio-Višteliausko, P.Vaičiūno, H. Radausko, B. Brazdžionio V. Mačernio, S. Daukanto, M. Daukšos, M. Mažvydo, M. Valančiaus ir kt. kūrybos bei faktai iš P. Zinkevičiaus knygos „Lietuvių kalbos istorija“. Draudimai, grasinimai, Sibiro tremtys, kankinimai ir baimė iš mūsų neišplėšė protėvių kalbos. Vien per 40 spaudos draudimo metų, daugiau nei 3000 knygnešių paaukojo savo gyvybę, kad neprarastume savo šaknų. Juk gimtosios kalbos net mokytis nereikia. Sakoma, kad ją gauname su motinos pienu, į ją įsigeriame ir ji betarpiškai susijusi su mąstymu. Kalba moko pažinti savo ir artimo jausmus – atskirti liūdesį nuo gedulo, džiaugsmą nuo linksmumo. Kalba atkreipia dėmesį į supančią aplinką: lietuvių kalboje esantis žodis sengirė mažai ką reikštų eskimui, kuris turi kone trisdešimt žodžių baltai spalvai apibūdinti. Kalba patarlėmis ir priežodžiais mums perduoda protėvių išmintį. Kalba kuria tautą ir ją stiprina. Gaila, kad turime netekti, jog įvertintume, kad kažkas turi pabaksnoti, pagirti, pasigrožėti, jog ir patys imtume didžiuotis. Skaudu buvo prisiminti, kad kadais lietuvių kalba laikyta prastuomenės kalba.

Aktorius Egidijus Stancikas literatūrinę-muzikinę kompoziciją užbaigė paskutiniu Lietuvių kalbos žodyno, išleisto 2012 m., žodžiu – žvirgždė, kuris perteikia lietuvių kalbos turtingumą ir vaizdingumą. Turtinga kalba – turtingas žmogus ir kaip to įrodymą nejučia prisiminiau dabar dažnai vartojamą vertinį iš anglų kalbos „turėti gerą laiką”, kuris lietuviškai skambėtų „gerai praleidome laiką, maloniai pasibuvome”. Įdomi koreliacija tarp kalbos ir vertybių. Lietuviui visada buvo svarbu būti, o anglų kalboje atsiskleidžia siekis turėti… Skirtingi žodžiai komunikuoja skirtingą žinią. Vidujai jaučiu, kad nešantis atsakomybę jausis prasčiau, nei tiesiog esantis atsakingas, žinantis anglų kalbą bus prastesnis vertėjas nei ją mokantis, susituokę žmonės gyvens ilgiau, nei apsivedę...

Lietuvių kalba – santarvės ir darnos kalba. Puoselėkime ją savo kasdienybėje.

Ledina Tamošiūnienė

Projektą remia Lietuvos kultūros taryba, LR Kultūros ministerija ir Birštono savivaldybė.

Taip pat skaitykite

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti