Laimutė Jančiukienė
Alvydas Vaicekauskas
Loreta Jakinevičienė

Istorikų konferencijoje – dalijimasis patirtimi ir problemomis

IMGP0820„Žinoti savo krašto istoriją – kiekvieno piliečio patriotinė pareiga“, sakė Seimo narys Andrius Palionis, atvykęs į vasario 7-ąją Birštono kurhauze surengtą konferenciją „Kraštas. Istorija. Žmogus“.

Jo žodžiams iš visos širdies pritarė šio renginio dalyviai, kurie savo gyvenimu, darbais ir entuziazmu skleidžia žinias apie gimtinės, krašto ir visos šalies praeitį.

Konferencijos iniciatorius – istorikas Vytautas Kuzmickas ir jam pritariantys jo kolegos Birštono muziejuje, kurių dėka vis daugiau  praeities paslapčių, nutylėtų ar pamirštų istorinių faktų paskleidžiama viešumoje, leidiniais, publikacijomis Prienų rajono laikraščiuose, susitikimais, renginiais muziejuje, tiriamosiomis išvykomis ir pažintinėmis ekskursijomis. Pasak V. Kuzmicko, daug turtų mūsų šalyje glūdi, laukdami atidaus profesionalo žvilgsnio ir kruopštaus darbo. Ieškodamas informacijos, jis aplankė kelias parapijas, tyrinėjo jų archyvus, kur atrado labai daug įdomių faktų apie Birštono krašto gyvenimą prieš šimtą ir daugiau metų, apie žmones, kurių nuopelnai buvo pamiršti. V. Kuzmicko pastangų dėka sužinota apie Birštono kurorto dalyvavimą 1863 metų sukilime, apie jo didvyrius ir ypač apie Bartoševičių giminės nuopelnus kovose už laisvę tiek tuomet, tiek ir vėliau. Į konferenciją atvyko šios giminės, o taip pat ir kitų žymių praeities kraštiečių palikuonys, kurie džiaugėsi ir patys neseniai sužinoję garbingą giminės istoriją.

Savo patirtimi, tyrinėjant krašto praeitį, kaupiant, sisteminant ir viešinant žinias apie tai, pasidalijo Alytaus, Marijampolės ir Kaišiadorių muziejų atstovai. Renginyje dalyvavęs Kaišiadorių vyskupijos generalvikaras Algirdas Jurevičius aptarė ne vieno istoriko iškeltą problemą – parapijų archyvus, kurie nyksta bažnyčiose ir klebonijose, netyrinėjami, neišsaugomi ateičiai. Kaip sakė generalvikaras, tokį turtą ne kiekvienam gali ir patikėti, nes kelių šimtmečių senumo ir blogos būklės dokumentai turi būti labai atsargiai peržiūrimi, be to, juos reikia saugoti ir nuo ne itin sąžiningų žmonių, kurie gali ir pasisavinti, tyčia ar netyčia sugadinti šiuos vertingus dokumentus. Bet problema išties akivaizdi – parapijų archyvus reikia ne tik saugoti, bet ir tirti bei skaitmeninti, kad jie būtų prieinami ne tik istorikams, bet ir didesnei visuomenės daliai.

Kaip sudominti jaunimą savo krašto praeitimi? Tai dar viena opi šiandienos bėda. Tačiau ir ją galima panaikinti, tereikia tokio užsidegimo ir meilės savo darbui, kokiu trykšta Pakuonio mokyklos muziejaus darbuotoja Ona Zmejauskienė. Tik taip ir turi būti skiepijamas patriotizmas, pagarba tradicijoms ir praeičiai, teigia V. Kuzmickas. Be abejo, entuziazmo, noro kad ir kalnus nuversti, turi daugelis istorikų ir šiuo mokslu besidominčių žmonių, tačiau jiems reikia pagalbos iš valstybės, kuri kol kas nepajėgia pasirūpinti tais didžiuliais lobiais, kurie pamažu nyksta, traukiasi nebūtin, iš kurios daug ko sugrąžinti jau nebeįmanoma.

Konferencijos dalyviai, kalbėtojai nuoširdžiai dėkojo šio renginio organizatoriams, ypač istorikui V. Kuzmickui, ieškančiam ir randančiam ryšių su kitais istorijos mylėtojais ir puoselėtojais, tiek daug jėgų atiduodančiam savo darbui ir labai gerai suvokiančiam praeities dovanų ir pamokų svarbą šiandienai. O tądien jo dėka susitikę žmonės tikrai nepamirš užsimezgusios draugystės, tvirtins bendradarbiavimą, savo darbo vaisiais pasidalindami su krašto ir šalies visuomene.

Taip pat skaitykite