Pokalbis su Seimo nariu Andriumi Palioniu.
Viename interviu esate minėjęs, kad visus iššūkius priimate pozityviai. Darbas su rinkėjais Prienų ir Birštono apygardoje – iššūkis, ar veiklos sritis, padedanti parlamentinei, įstatymų leidėjo, veiklai Seime?
Tiesa. Pagrindinis Seimo nario darbas – įstatymų leidyba. Įstatyminė bazė privalo kurti visavertį žmonių gyvenimą Lietuvoje. Glaudus bendradarbiavimas su rinkėjais, individualių ir kolektyvinių problemų sprendimas tiesiogiai įtakoja įstatymų pataisoms. Taip pat suteikia galimybę siūlyti projektus naujų įstatymų priėmimui, kurie atitiktų šių dienų aktualijas bei visuomenės pažangą.
Kiekvienas darbas, mano nuomone, yra ir svarbus, ir reikalingas, o sykiu ir nelengvas. Klausimas iškiltų tik toks – kaip atsakingai savo darbą atlieka jį pasirinkęs žmogus? Kiek turi motyvacijos, žinių ir noro? Man svarbus kiekvienas žmogus ir kiekviena problema. Nesvarbu, ar ji liečia vieną asmenį, ar visą bendruomenę. Svarbu, kad ji būtų išspręsta laiku ir palankiai. Jeigu šiandien bent vienas žmogus pasijus laimingesnis dėl to, kad buvo išklausytas ir išgirstas – tai jau žingsnis link pozityvaus požiūrio į žmogų. O jeigu kas nors teisingo sprendimo dėka gaus darbą, ar išspręs sveikatos problemą, kažkieno vaikai laiku ir saugiai pasieks mokyklą, kurią patys pasirinks ir norės lankyti, neabejoju, kad visiems mums tai bus geras ženklas – einame teisingu keliu. Kasdienių gyventojų problemų sprendimas – tai atskaitos taškas, postūmis padėti kiekvienam patikėti savo galimybėmis, patikėti žmonėmis, kurie ne tik nori, bet ir privalo padėti, kad kiekvienas pilietis taptų pilnaverčiu savo gyvenimo šeimininku. Tam reikia labai didelio noro ir, žinoma, darbo.
Kas paskatino vykti į išvažiuojamuosius susitikimus su gyventojais? Kaip manote, ar reikalinga tokia Seimo nario ir rinkėjų bendravimo forma? Kuo ji naudinga abiems pusėms?
Pirmiausia, tai noras artimiau susipažinti, glaudžiau pabendrauti su Prienų rajono ir Birštono savivaldybių gyventojais, rinkėjais. Į Seimo nario priimamąjį kreipiasi, toli gražu, ne visi žmonės, kuriems reikėtų patarimo, pagalbos, o gal tiesiog susipažinimo su savo krašto atstovu Seime, jo darbais, kompetencija. Gal daliai gyventojų nepatogus priimamojo darbo laikas, nepriderintas prie visuomeninio transporto maršrutų ir dar visi kiti „gal“, kuriuos norėjosi išsiaiškinti aplankius visas dešimt Prienų rajono savivaldybės seniūnijų.
Kitas svarbus momentas – tai naujai išleistų knygų pristatymas. Atlikti šią gražią švietėjišką misiją man labai aktyviai padėjo visa Prienų rajono savivaldybės bibliotekininkių komanda su vadove, Prienų Justino Marcinkevičiaus bibliotekos direktore Daiva Čepeliauskiene. Pasinaudodamas proga, nuoširdžiai dėkoju visoms bibliotekininkėms, seniūnams, bendruomenių pirmininkams už pagalbą, organizuojant susitikimus. Bibliotekų skaitytojams ir visiems žmonėms, atėjusiems pabendrauti su manimi, susipažinti su knyga, tariu nuoširdų AČIŪ.
Kiekviena seniūnija – tai savita bendruomenė, su jai vienai būdingomis tradicijomis, nuostatomis, vertybėmis ir problemomis. Su tikslu išgirsti, išklausyti atskiruose savivaldybės regionuose dominuojančias problemas, atsakyti į svarbiausius ir aktualiausius, šiandien visai Lietuvos visuomenei rūpimus klausimus, surengiau išvažiuojamuosius susitikimus. Susitikimų laiko stengiausi nereglamentuoti, todėl žmonės turėjo galimybę išsakyti tiek visai bendruomenei, tiek kiekvienam asmeniškai svarbias problemas. O taip pat pasidalinti savo požiūriu, išsakyti savo nuomonę apie Lietuvos politinę ir ekonominę situaciją.
Apie 400 gyventojų dešimtyje Prienų rajono seniūnijų pareiškė norą susitikti ir pabendrauti su Seimo nariu. Tai ir bibliotekų darbuotojos, seniūnai, seniūnaičiai, mokyklų direktoriai ir mokytojai, bendruomenių pirmininkai, ūkininkai ir moksleiviai, verslininkai ir namų šeimininkės. Balbieriškio bibliotekoje dalyvavo bendruomenės atstovai, Prienų rajono savivaldybės administracijos direktorius Algis Marcinkevičius. Susitikimų su gyventojais metu įgavau sau vienu sakiniu neįvardijamos, neįkainojamos patirties, kuri naudinga jau vien todėl, kad turėjau galimybę matyti kalbančiojo akis, pajusti žmonių nuotaikas, prisiimti rūpestį, kuris žmogui svarbus ir labai aktualus šiandien, čia ir dabar. Man tai labai svarbu.
Kokie šiandien Prienų rajono savivaldybės gyventojams patys svarbiausi ir aktualiausi klausimai, su kokiomis socialinėmis problemomis susiduria seniūnijų gyventojai? Kaip jūs galvojate padėti spręsti seniūnijų bendruomenių problemas?
Prienų rajono savivaldybės gyventojų problemos – Seimo nario priimamojo veiklos prioritetas. Per praėjusius 2013 metus į priimamąjį ir asmeniškai į mane kreipėsi apie 300 gyventojų iš Prienų ir Birštono savivaldybių. Kaip ir kokius klausimus teko spręsti priimamajame, abiejų savivaldybių žmonės galėjo perskaityti rajoninėje spaudoje, vietinės žiniasklaidos priemonėse, publikuotose kiekvieno mėnesio ataskaitose. Svarbiausi ir aktualiausi gyventojams – klausimai dėl žemės nuosavybės atstatymo, biudžeto lėšų stygiaus būtiniausioms valstybės finansuojamų įstaigų reikmėms, bendruomenių inicijuotos, atskirų regionų vietos visuomenei aktualios problemos, socialinės problemos.
Išvažiuojamųjų susitikimų metu pasitvirtino dar viena visų seniūnijų gyventojams labai aktuali problema – kelių tvarkymas. Ne mažiau svarbūs bei aktualūs ir miestelių, gyvenviečių, kaimų infrastruktūros tvarkymo klausimai, mokesčių už atliekų išvežimą peržiūrėjimas bei atliekų rūšiavimas. Gyventojus, ypač vyresnio amžiaus, labai skaudžiai paliečia medicinos punktų uždarymas kaimuose, visuomeninio transporto maršrutų apribojimai, nepatogiai įrengti autobusų sustojimai. Pedagogai piktinasi dėl neatsakingai, nusisukant nuo vaiko interesų, vykdoma švietimo reforma. Jaunajai kartai svarbi darbo vietų Lietuvoje kūrimosi perspektyva. Žmones neramina ir naujos valiutos – euro įvedimas.
Kokias gyventojų aktualijas šiandien galėtų išspręsti įstatymai? Kokias matote atliekų tvarkymo ir perdirbimo perspektyvas, ar nėra grėsmės Lietuvai tapti vienu dideliu sąvartynu?
Atliekų tvarkymo sektoriuje toli pažengusi Japonija. Karbonizacijos projektų įrengimo idėja, Japonijoje veikianti jau aštuoniolika metų, sklando ir Lietuvoje. Naujų technologijų projektas buvo pristatytas visiems RATC’ams (Respublikinis Atliekų Tvarkymo Centras). Tokiam miestui kaip Utena, su 45000 gyventojų, projekto realizavimas kainuotų 15-17 mln. litų. Japonų siūlomu projektu susidomėjo tik vienas – Panevėžio atliekų tvarkymo centras.
Atliekų karbonizacijos technologijos dėka dumblą sumaišius su biomase ( žemės ūkio atliekos, buities, viešojo maitinimo, miško ir medžio apdirbimo pramonės atliekos) gaunamas produktas karbidas ( anglies dulkės ir anglis). Visos karbonizuotos žaliavos rūšys naudojamos kurui. Anglies dioksidas praturtina dirvą – tai kokybiškos trąšos žemės ūkiui. Aktyvinta anglis yra labai svarbus produktas pramonės sektoriuje – pramoniniams filtrams ir t.t. Moderni technologija veikia taip, kad procesas, vykstantis jos viduje, visiškai neteršia aplinkos.
Technologijos tiekėjas yra pasirengęs suteikti leidimus pradėti technologijos įrangos gamybą Lietuvoje ir platinti ją. O tai reiškia, kad technologija nebūtų perkama, bet gaminama Lietuvoje su galimybe aprūpinti visas ES bei kaimynines valstybes modernia atliekų apdorojimo įranga. Nauja pramonės šaka sudarytų sąlygas atsirasti naujoms darbo vietoms. Todėl manau, kad tai būtų reali ir moderni bei naujoviška atliekų perdirbimo perspektyva Lietuvoje.
Kokias matote galimybes ir perspektyvas Lietuvoje sukurti naujų darbo vietų?
Pasikartosiu sakydamas, kad mokslas Valstybei nėra nei pelningas, nei nuostolingas. Jam reikia skirti lėšų tiek, kiek reikia. O reikia tiek, kad skiriamos lėšos kiekvienam mokslo siekiančiam piliečiui būtų atitinkamai panaudojamos pagal poreikius ir galimybes. Todėl manau, kad investuodami į mokslą, privalome planuoti ir ateities perspektyvą. Kuo greičiau mokyklose bus įvestas profesinis ugdymas, tuo anksčiau moksleivis turės galimybę motyvuotai pasirinkti ir darbą pagal savo galimybes bei susiklosčiusias gyvenimiškas situacijas, darbo rinkos tendencijas.
Lietuva – agrarinė valstybė. Todėl perspektyvu investuoti į smulkųjį, šeimos verslą, skatinti jaunuosius ūkininkus. Nuo 2014 m. numatomos didesnės išmokos už pirmus 30 ha. Stambių ūkių savininkai jau dabar pasiruošę remti žemės ūkio amatų mokyklas, kad jaunimas tikslingai pasirinkdamas profesiją žinotų, ką dirbs, kur dirbs ir kiek uždirbs. Smulkus šeimos verslas, remiamas valstybės, tiek augalininkystėje, tiek gyvulininkystėje, tiek daržininkystėje, galėtų atlikti ir perdirbėjo funkciją.
Į susitikimus su gyventojais vykote drauge su knyga. Koks šios misijos tikslas? Ar knyga padėjo sutelkti gausesnę auditoriją?
Vykome į bibliotekas su Knyga ir mano veiklos ataskaita rinkėjams. Toks pasirinkimas – neatsitiktinis. Esu Juozo Palionio labdaros ir paramos fondo atstovas. Finansiškai paremdamas knygų leidybą, tęsiu šviesaus atminimo tėtės, parlamentaro Juozo Palionio labdaringą misiją – knygoje įamžinti Prienų ir Birštono krašto istoriją, taip pat šioje žemėje gyvenusius ir tebegyvenančius, savo gimtinę prasmingais darbais garsinančius žmones. Knyga – palikimas ateinančioms kartoms, pagarba kalbai, gimtinei, žmogui. Į susitikimus su Prienų krašto gyventojais vykome trijų žmonių komanda. Mano padėjėja Valė Petkevičienė pristatinėjo klausytojams Seimo nario ataskaitą už 2013 metus, ją pailiustravo skaidrėse užfiksuotomis įvairių veiklų akimirkomis, taip pat pristatė savo ir šviesaus atminimo Juozo Palionio knygą „Čia Nemunas vingiuoja“. Knygos „Žmonės ir darbai. Prienų ir Birštono krašto šviesuoliai II d.“ sudarytoja Antanina Aleknavičienė supažindino su tęstinio enciklopedinio leidinio misija, tikslais, knygos sudarymo prioritetais. Prienų rajono savivaldybėje veikia 24 bibliotekos. Taupydami žmonių laiką, į vieną biblioteką susitikimui sukviesdavom kelių bibliotekų darbuotojas bei knygų skaitytojus. Susitikimų metu gyventojams buvo svarbu ir padiskutuoti su Seimo nariu, ir susipažinti su knygomis. Tradiciškai abi naujai išleistas knygas, su leidėjų ir kūrėjų autografais, dovanojome visoms bibliotekoms, į susitikimą atėjusiems krašto šviesuoliams, seniūnams, mokyklų atstovams, ištikimiausiems knygų skaitytojams. Džiaugiausi girdėdamas, kad žmonės nėra abejingi savo kraštui, jo istorijos užfiksavimui knygoje. Išgirdau gražių palinkėjimų, padėkos žodžių. Už paaukotą laiką, parodytą dėmesį, savo kasdienių rūpesčių, problemų ir skaudulių patikėjimą man, esu dėkingas kiekvienam į susitikimus su Seimo nariu atėjusiam žmogui.
Pastebėkime, kad bet koks pokalbis, pabendravimas ir praturtina, ir suartina, o drauge ir padeda išspręsti problemas, diktuoja tradicijas, priverčia pakeisti nusistovėjusį požiūrį, ieškoti kompromisų. Ginčuose gimsta ne tik naujos tiesos, bet ir naujos idėjos. Jūsų, gerbiamieji, valia privalau surinkti po mažą trupinį kasdienio rūpesčio į didžiulę abišalę sočios kasdienybės, kad skalsus būtų kiekvieno Prienų ir Birštono krašte gyvenančio žmogaus rytojus.
