Artėja bene triukšmingiausios metų šventės – Naujieji metai. Tradiciškai juos sutinkame į dangų leisdami įvairiaspalvius fejerverkus, netgi truputį varžydamiesi, kurio ryškesnis, griausmingesnis, aukščiau pakylantis. Fejerverkai vienus džiugina, kitiems kelia baimę. Tačiau ar susimąstome apie jų poveikį?
Fejerverkų sprogimai gali ne tik išgąsdinti žmones ar gyvūnus, bet ir apkurtinti. Norint fejerverkus padaryti spalvingus, juose gausiai naudojamos šviesą dažančios medžiagos. Geltonai dažo natrio, žaliai – bario, raudonai – ličio ir stroncio, oranžine – kalcio, violetine – kalio, žalsvai melsva – vario, mėlynai ar žydrai – cezio junginiai.
Maišant įvairias druskas išgaunami norimi liepsnų atspalviai. Degimui palaikyti dažnai naudojamas polivinilchloridas, kuris degdamas virsta vandenilio chloridu, pasižyminčiu aštriu kvapu. Fejerverkams gaminti naudojami ir kiti chloro organiniai junginiai. Be to, pigesniuose fejerverkuose dažnai naudojami sieros junginiai.
Visi turbūt prisimenate tvermės dėsnį, kuris sako, kad niekas iš niekur neatsiranda ir niekur nedingsta. Fejerverkui sudegus jame buvusios medžiagos įvairiausių junginių, tarp jų ir toksiškų, pavidalu pasklinda ore, vėliau sėda ant žemės. Įkvėpdami dūmus įkvepiame ir žalingų junginių. Jų kiekis kinta pagal konkretaus fejerverko sudėtį, oro sąlygas. Didžiuosiuose miestuose esančios oro kokybės stebėjimo stotelės Naujųjų metų naktį registruoja ryškų oro užterštumo kietosiomis dalelėmis ir sieros dioksidu šuolį.
Priklausomai nuo meteorologinių sąlygų, užterštumo padidėjimas dažniausia trunka neilgai, tačiau kartais, esant ramiam orui, teršalai neišsisklaido ir keletą dienų, didžiausią poveikį darydami vaikams, nėščiosioms, senyvo amžiaus žmonėms ar turintiems kvėpavimo takų negalavimų.
Kietųjų dalelių “pliūpsnis” Naujųjų metų naktį.
O kur dar kalnai likusių petardų ir fejerverkų tūtelių, kartoninių ar kitų medžiagų kamštelių, pabirusių aplinkui. Dauguma fejerverkų ir petardų detalių pagamintos iš kartono ar popieriaus, todėl gali būti šalinamos į popieriui ir plastikui skirtus konteinerius. Tačiau pasitaiko nesprogusių pirotechnikos priemonių, kurios kelia rimtą grėsmę tolimesniam perdirbimui. Praeitų metų pabaigoje Alytaus regiono atliekų tvarkymo technologijų centre, smulkinant komunalines atliekas, įvyko sprogimas. Sprogo fejerverkų ar petardų atliekos. Laimei, žmonės nenukentėjo, o įsiplieskusi liepsna buvo greitai suvaldyta. Jei fejerverkas nesprogo ar radote įtartinas šio tipo atliekas – geriausia jas pristatyti į didžiųjų bei kitų atliekų surinkimo aikšteles.
Nepirkdami ir neleisdami fejerverkų bei petardų, o jų įsigijimui numatytas lėšas paaukodami greta Jūsų tvarkingai, tačiau nepritekliuje gyvenantiems žmonėms, vienu šūviu nušausite keturis zuikius: neužteršite aplinkos, saugosite savo ir kitų sveikatą, pasijausite geriau Šv. Kalėdų dvasioje atlikęs kilnų poelgį, o dėmesio ir paramos sulaukęs žmogus šventes sutiks džiaugsmingiau, šildomas Jūsų dovanoto gerumo spindulio.
Linksmų švenčių, sveikatos ir laimingų metų!!!
Prienų aplinkos apsaugos agentūros informacija
