LDK galiūnų Pacų atmintis kviečia gerai kaimynystei

Trys svarbios datos, trys istorinės paralelės šiais metais mus, kaimynus, sujungia į didelį garbės regioną. Prieš 390 metų, 1623 m. vasarą, Birštono, Prienų seniūnas, LDK vicekancleris Steponas  Pacas su žmona Ona Dusetiške fundavo antrąją Birštono bažnyčią, jai priskirdami Stelmų kaimą (vieta kol kas neišaiškinta –V. K.). Prieš 380 metų, 1633 m., Steponas Pacas su žmona įsigijo Jiezno dvarą, pradėjo rekonstruoti senuosius kunigaikščių Holovčinskių rūmus. Vėliau šie rūmai virto viso Kauno pavieto puošmena. O dar po 10 metų, 1643 metais, pagal Vilniaus vyskupystės istorijos tyrinėtoją Kurčevskį, Jieznas Kristupo Zigmanto Paco dėka pasipuošė nauja bažnyčia. Tais pačiais metais buvo sustiprinta ir Birštono bažnyčios turtinė padėtis, užrašant jai Žideikonių kaimą.

Prienų seniūnu 1633 – 1643 metais buvo Kristupo Zigmanto brolis Stanislovas. Valdant LDK kancleriui Kristupui Zigmantui ir kitiems Pacams, prabangūs Pacų rūmai Jiezne su biblioteka ir Pacų archyvu tapo regioniniu valstybės reprezentacijos ir kultūros centru. Susidarė Pacų grafystė, į kurios sudėtį įėjo ne tik Jiezno apylinkių valdos, bet ir valdos tarp Žiežmarių ir Vilūnų. 18 amžiuje Pacai valdė Ustronę ir Babronis. 17 amžiuje jiems priklausė ir Nemajūnai. Pacai, užimdami LDK kanclerių (valstybės sekretorių, užsienio reikalų ministrų šiuolaikine prasme – V. K.), etmonų (karo vadų – V.K.) pareigas daug prisidėjo prie LDK vaidmens Jungtinėje Respublikoje stiprinimo, prie bendros kovos su turkais ir maskvėnais. Pacų statytos bažnyčios žavi barokiniu puošnumu ir gyvenimo optimizmą perteikiančiomis erdvėmis. Čia, mūsų ir mūsų dabartinių kaimynų regione,  žemaičių kilmės Pacai ryškiai startavo, kad per 50 metų taptų viena iš stipriausių giminių Didžiojoje kunigaikštijoje. Tai bendras mūsų visų paveldas.

Vytautas Kuzmickas,

istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas

Taip pat skaitykite