Jiezno seniūnijos seniūnas Algis Bartusevičius visuomet pilnas įdomių sumanymų ir idėjų. Viename susitikime jis iškėlė mintį: „Kas galėtų suvienyti vienoje ir kitoje Nemuno pusėje esančias savivaldybes, miestus ir miestelius, kaimyninius lenkų ir lietuvių kraštus?“ Pamąstėme. Tas garbės kodas, tas slaptažodis – Pacai. Ši garbinga jau 14 amžiuje žinoma didikų giminė yra daug prisidėjusi prie LDK stiprėjimo, po Liublino unijos – prie Lietuvos autonomijos Jungtinės Abiejų Tautų Respublikos sudėtyje stiprinimo. O XVII amžiaus antroji pusė Lietuvoje – tai tikra Pacų hegemonija. Jie ir kancleriai, šiuolaikine prasme – ministrai pirmininkai, ir karo vadai – etmonai, ir žymiausi dvasiniai vadovai – vyskupai. Ką reiškė to laiko žmogui Pacų baroko gulbė – Jiezno bažnyčia, Versalio lygio, puošnumu ir elegancija nenusileidžiantys Pacų rūmai Jiezne, žymi biblioteka ir didelis Pacų archyvas?! Pacų giminės pėdsakus aptinkame ir visur kitur.
Istoriniame pažintiniame straipsnių cikle iš Jiezno nukeliausime iki Užuguosčio, prisiminsim ir Šventininkų valsčių – dabartines Kaišiadorių savivaldybės valdas. Vėliau pasuksime į Vėžionis, tarsi primindami apsisapnavusiems svaičiotojams, kad čia, Vėžionyse, kažkada būta Pacų muitinės, kad Vėžionių kraštas nuo amžių buvo ir bus Jiezno krašto valdose. Toliau pasuksime į Nemajūnus, kur XVII amžiaus antroje pusėje Kristupas Zigmantas Pacas valdė Nemajūnų girininkiją. Jundeliškės – buvusi XVIII amžiaus Pacų valda. Čia supranti, kodėl S. Moravskis taip nemėgo Pacų. Jie juk buvo magnatai, valstybininkai, mecenatai. Ar vidutinis bajoras tą savyje gali sulaikyti?! Jiezno Pacų grafystė tęsėsi nuo Žiežmarių apylinkių iki Vėžionių, nuo Užuguosčio, Stakliškių iki pat Jundeliškių. Tas vietas istorine atmintimi apibėgsime.
Birštono žmonėms priminsime, kad miestelį nuo 1616 metų iki 1644 metų valdė LDK vicekancleris Steponas Pacas. 1616 m. jis kartu su žmona Ona Marcibele Rudaminaite Dusetiške Birštone fundavo naują bažnyčią (LVIA, Lietuvos Metrikos mikrofilmas, kn. Nr.100, p.120-121), kad ir 1643 m. Stepono Paco žmona pasirūpino Birštono katalikų sielovados reikalais.
O ką kalbėti apie Prienus, kur yra ryškūs seniūnų Stanislavo Eustachijaus ir Stepono Pacų pėdsakai. Čia 1623 m. gimė žinomas Trakų vaivada, pilininkas, o vėliau ir Vilniaus vyskupas Mikalojus Steponas Pacas (1623-1684), čia Vileikos seniūno dukra Benedikta Pacaitė 1759 metais tapo Prienų seniūno Mykolo Butlerio žmona. Balbieriškyje nuo XVII amžiaus pabaigos iki XVIII amžiaus pabaigos vyko Pacų ir Sapiegų teisminiai ginčai dėl žemių.
Pacų nemažus pėdsakus Vilkaviškyje rodo ir pats miesto herbas – Pacų herbas – dviguba lelija. Pacų veiklos pėdsakai… Jų gausu ir Vištytyje. Suvalkų krašte Dauspudoje, Ročkiuose, Januvkoje (Lenkija) labai gerbiamas Pacų atminimas. Čia, Dauspudoje, XIX a. pradžioje netekęs rūmų Jiezne ir Holovčine, naujus rūmus pasistatė paskutinysis Jiezno Pacas Liudvikas Mykolas, Napoleono adjutantas ir 1831 m. sukilimo Lenkijoje vadovas, generolas, naujo ūkininkavimo specialistas.
Pacai mus vienija, Pacai verčia mus mąstyti, kaip Pacų istorinį kelią panaudoti turizmui, švietimui, kultūrai, pramogoms, tarptautiniam bendravimui. Politikai tegul palaužo galvas…
Pacų kelią pradėsime nuo Jiezno.
Bus daugiau
Istorikas Vytautas Kuzmickas
