Laukiant Kovo 11-osios, Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo šventės, kovo 7 dieną Birštono viešojoje bibliotekoje į susitikimą su knygos „Laisvės istorijos mozaika“ autoriumi Aru Lukšu ir „Lietuvos žinių“ vyr. redaktoriumi Ramūnu Terlecku susirinko Lietuvos istorijos entuziastai.
Vakaras prasidėjo įdomiausių knygos akcentų pristatymu skaidrėse, kurias lydėjo Kipro Petrausko, tarpukario Lietuvos operos virtuozo, daina. Birštono viešosios bibliotekos direktorė Alina Jaskūnienė pristatė ir pasveikino svečius: knygos autorių Arą Lukšą ir seniausio Lietuvos dienraščio, kuriame paskelbta per 200 Aro straipsnių, redaktorių Ramūną Terlecką. Pastarasis pasidžiaugė, kad norinčių skaityti kokybiškus, brandžius straipsnius yra, todėl žmonės renkasi dienraštį be kriminalų, kuriame dera 100-metės tradicijos ir šiuolaikinės žinių visuomenės poreikiai.
Aras Lukšas, pristatydamas knygą, teigė, kad ji tikriausiai pasąmoningai pradėta rašyti jau prieš 50 metų, kai jis, būdamas dar visai mažas, pas senelį radęs muilą pavadinimu „Kipras Petrauskas“ ar ledinuką „Dul dul dūdele“ (vienos K. Petrausko dainos pavadinimas), ėmė klausinėti, kas, kaip, kodėl. Senelio namuose buvo gausybė knygų, įdomių tarpukario leidinių: ,,Židinys“, ,,Karys“ ir kt., kuriuos jis susidomėjęs perskaitė. Dirbdamas radijo laidoje „Akiračiai“, mėgdavo modeliuoti, kokia ateitis laukia esant vienokioms ar kitokioms aplinkybėms. Dažnai sulaukdavo klausimo, ar istorija kartojasi. „Istorija fatališkai nesikartoja, kartojasi aplinkybės“, – atsakydavo.
Pirmasis Aro Lukšo straipsnis istorijos tema pasirodė prieš aštuonerius metus „Lietuvos žiniose“ ir iškart sulaukė palankaus skaitytojų vertinimo. Maždaug du trečdaliai visų straipsnių skiriama asmenybėms, nes, kaip pats autorius sako, svarbiausia tema jam yra žmogaus likimas ir pasirinkimas akistatoje su istorijos mėsmale.
Knyga „Laisvės istorijos mozaika“ apima 1918-1935 metų įvykius, kurie ne visuomet randa vietos moksliniuose darbuose. Aptariama Lietuvos tarybos vyrų drąsa paskelbti nepriklausomybę okupacijos sąlygomis, nagrinėta jų Lietuvos vizija. Paliečiama tarpukario emigracijos problema, vidinės politinės kovos, aptariamos sunkios laisvės pamokos ir daugelis kitų įdomių temų iki pat neramaus 1935 m. rugpjūčio.
Klausiantiems, kodėl knygos pabaiga nubrėžta gerokai iki Antrojo pasaulinio karo, autorius atsako, kad po 1935 m. trejus metus valstybėje buvo „savotiška tyla prieš audrą“. Įdomu pažymėti tai, kad per tuos trejus metus Lietuva tapo viena iš penkių labiausiai klestinčių valstybių.
Autorius sulaukė ne vieno vakaro dalyvių klausimo, o Birštono vicemeras Vytas Kederys, apibendrindamas renginį, pasidalino savo įžvalgomis, šiltai dėkojo svečiams ir padovanojo knygą apie Birštono istoriją.
Susirinkusieji šmaikštavo, kad autorius taip išsamiai pristatė knygą, kad nebėra prasmės jos pirkti, bet, iš tikro, tokiam susidomėjimui ir pirkimo bumui autorius net nebuvo pasiruošęs – turėjo eiti į mašiną atsinešti dar knygų. Laukdami autografų žmonės pakylėta nuotaika dalinosi savo pačių prisiminimais ir patirtimi, o skaičiusieji Aro Lukšo knygą teigė, kad titulas „geriausiai istorijos temomis rašantis žurnalistas“ nėra laužtas iš piršto – knyga taip įtraukia, kad net nesidominčiam istorija, ji tampa įdomiausiu romanu.
Visus, kurie domisi Lietuvos istorija, bet negalėjo dalyvauti susitikime, kviečiame apsilankyti bibliotekoje. Aro Lukšo knyga „Laisvės istorijos mozaika“ laukia skaitytojų, kuriems dovanos skaitymo džiaugsmo ir istorijos šventę.
Ledina Tamošiūnienė
