Vilties angelai – benamiams ir beteisiams, ištremtiems ir nužudytiems

_IGP2919

kvitrina.com

Ir vėl birželis. Mename 75-ąsias tautos tremties ir kančių metines. Tų, menančiųjų Sibirą, tremtį, šaltį, badą, pokario baisybes, vis mažiau ir mažiau. Štai, birželio 14-ąją Jiezne, prie memorialo žuvusiems už Tėvynę, žilagalvių tremtinių ir rezistentų susirinko labai mažas pulkelis. Dairydamiesi vienas į kitą mato vis sunkesnę metų, ligų naštą ir gal net bijo klausti, kur gi tas bendražygis, kuris pernai dar buvo, o šiemet…

„Nors žmogiškoji prigimtis reikalauja keršto, tačiau krikščionybė moko atleisti… Nes tik atleisdami galime išlaisvinti sielas nuo tamsių jausmų. Teisti palikime Dievui“, ‒ kalbėjo šv. Mišias žuvusiųjų tremtyje ir kovose už Tėvynę atminimui aukojęs Jiezno parapijos klebonas Rolandas Bičkauskas. Jo žodžiai, kaip niekad, yra aktualūs šiandienai, kai daugelyje šalių liejasi terorizmo aukų kraujas. Apie atleidimą lietuvių tautos budeliams galime kalbėti tik po 75 metų, kai daugelį jų jau teisia Dievo teismas, o kaip būtų buvę, jei galimybę atsilyginti skriaudikams būtume turėję anuomet? Tačiau tai vienas tų svarstymų, kuris neduoda nei naudos, nei dvasios ramybės. Tad prie kryžiaus tremtiniams bažnyčios šventoriuje tyliai sugulė bijūnų žiedai ir nuskambėjo Marijai skirta giesmė, lydėjusi kankinius visuose Sibiro gulaguose.

O prie paminklo kovotojams už Lietuvos laisvę susirinko gausesnė Jiezno visuomenės dalis: tremtiniai, rezistentai, kultūros darbuotojai, jaunieji šauliai, gimnazijos mokiniai ir mokytojai. Pastarieji paruošė puikią meninę programą, o ąžuoluose pakabino savo pagamintus popierinius Vilties angelus, išdalino juos ir visiems atėjusiems. Partizaniškomis šio krašto dainomis širdis sujaudino Jiezno kultūros ir laisvalaikio centro folkloro ansamblis „Jieznelė“ su vadove Ingrida Valentiene. O kad tie, kas paaukojo savo gyvenimus ir gyvybes, nepamiršti, įrodo ir gražiai seniūnijos prižiūrimas memorialas, ir seniūno Algio Bartusevičiaus atrasti dokumentai su didvyrių pavardėmis.

Renginio pabaigą vainikavo padėka Bronislavai Vinskienei už jos aktyvų darbą įamžinant krašto partizanų atminimą.

 

Taip pat skaitykite