Kiekvienąkart, sklaidydamas almanacho puslapius, gali susipažinti su jaunaisiais poetais ir rašytojais, baltame popieriaus lape paskleidusiais savo lakios vaizduotės ir sielos vyturius, pasiekiančius ir skaitytojus. O kad knygelė būtų dar gražesnė ir mielesnė, it pavasarį vyturių čirenimas, ji papuošta mokinių iliustracijomis, ne tik juodai baltomis, bet ir spalvotomis, atliktomis įvairia technika.
Šį kartą eilėraščius nurungė kiti žanrai. Tačiau vaikyste ir vaikišku naivumu persunktos eilės tokios savos ir mielos!
Pristatymo metu iš almanacho buvo skaitomos eilės, kurias keitė literatūrinės muzikinės kompozicijos, atliekamos mokinių. Kiekvienas, sklaidydamas dar dažais kvepiančios knygelės puslapius, džiūgavo radęs savo kūrinį. Juk ne dažnai gali bent akimirkai pasijusti žinomu rašytoju, kurio literatūrinis kūrinys patenka į knygą. Juk ji turi išliekamąją vertę ir, ką žinai, gal kažkada dabartiniai kūrėjai savo vaikams ar vaikaičiams parodys, kad jų tėvai taip pat nebuvo iš kelmo spirti, o gal, tapę žinomais rašytojais ar poetais, spaus prie širdies knygelę, sakydami, jog tai buvo jų kūrybinio kelio pradžia.
Po almanacho pristatymo pakalbinau Prienų krašto kūrėjų klubo „Gabija“ vadovę Rasą Zdanevičienę. Ji sakė: „Šį kartą almanache be eilėraščių galima rasti daugiau literatūrinio žanro kūrinių, kaip esė, pasakos, limerikai. Tai labai paįvairino knygelę. Be to, daugiau netikėto ir naujo – be juodai baltų yra ir spalvotų iliustracijų, atliktų įvairia technika, kurios nemažiau pasako nei patys kūriniai. Man labai patiko almanachas“.
Prienų Justino Marcinkevičiaus viešosios bibliotekos direktorė Daiva Čepeliauskienė, paklausta, kaip vertina dvyliktąjį „Prienų krašto vyturiai“ almanachą, atsakė: „Visos dvylika knygelių man labai brangios, nuo pačios pirmosios iki šios. Labai džiaugiuosi, kad jos yra. Ypač patiko naujovė – prie kiekvieno skyriaus yra konkurso organizatoriaus įžanginis žodis“.
O pabaigai norėčiau perduoti mūsų kraštiečio, mylimo rašytojo Vytauto Bubnio žodžius apie Prienų krašto vyturius ir vyturiukus: „Kiekvienas ateiname ne tik iš vaikystės ar jaunystės, bet ir iš knygų pasaulio, į kurį įveda tėvai, mokytojai. Atmintin įkritę eilėraščiai ar pasakų veikėjai apsigyvena vaizduotėje, ir nejučia pašoka noras kažką savyje gimusio išsakyti kitiems, padeklamuoti. Kad tai kūrybos ugnelės švystelėjimas, net ir nepagalvojame. Lyg ir savaime prabylame žodžiu, raštu.
Panašiai ir aš, dar menkas berniokėlis, pradėjau išsisakyti. Dabar, kai į rankas paėmiau Prienų ir jo apylinkių moksleivių kūrybos almanachą, kai tik jį atsiverčiau, įsiskaičiau, prisipažįstu, širdis stipriai suplastėjo, net apsalo, tarsi šioje kuklioje knygelėje būtų ir mano pirmieji eilėraštukai, rašyti prieš daugelį daugelį metų. Taip viskas artima, tikra.
Džiaugiuosi – nors dar tik žiemos pradžia, o mano gimtojo krašto vyturiai jau skelbia artėjantį pavasarį. Savo eilėraščiais, vaizdeliais, pasakėlėm ar rašiniais sklandžiai, vaizdingai jie išgieda, išsako meilę Tėvynei ir jos gamtos grožiui, gilią pagarbą tėvams ir kiekvienam žmogui, ištikimybę savajai kalbai. Galėčiau suminėti daugelį jaunųjų literatų, kurie palietė mano širdį, galėčiau kiekvienam rasti gražų žodį, tačiau atleiskite, susiturėsiu ir tik paprašysiu – priimkite mano tikėjimą, kad iš šio vyturių būrio ne vieno balsas ateityje pasieks daugelį Lietuvos skaitytojų. Už jūsų meilę bus atsidėkota meile. Vytautas Bubnys, 2013.12.09”
Vilija Čiapaitė
