„Teistvarkių“ standartus keičia aplinkybės

Prienų rajono savivaldybės Tarybos valdančiai koalicijai priklausantys „teistvarkiai“ kovo mėnesį vykusiame Tarybos posėdyje koalicijos partneriams iškrėtė smagią „kiaulystę“. Jos esmė tokia, jog „teistvarkiai“ balsavo prieš Želkūnų pagrindinės mokyklos reorganizavimą į pradinį Stakliškių vidurinės
mokyklos skyrių, nors dar prieš metus buvo tų Tarybos narių gretose, kurie balsavo už 2012 – 2015 metų bendrąjį švietimo įstaigų reorganizavimo planą.
Tame plane buvo aiškiai parašyta, jog „kraštinėse N. Ūtos ir Želkūnų pagrindinėse mokyklose bus vykdoma mokinių skaičiaus ir klasių komplektavimo rodyklių stebėsena ir šių mokyklų reorganizavimas bus pradedamas, kai 5-10 klasėse susiformuos bent vienas jungtinis klasių komplektas“.
Toks laikotarpis atėjo, bet „teistvarkiai“ lyg pamiršo, kad ir jų balsais buvo patvirtintas reorganizavimo planas.
Tvarkos ir teisingumo partijos Prienų skyriaus pirmininkas, Seimo narys Vytautas Kamblevičius paklaustas, ar „teistvarkių“ ketvertuko nepritarimas reorganizuoti Želkūnų pagrindinę mokykla nesusietas su tuo, kad šis kraštas yra jo tėvonija, nuo atsakymo išsisuko.

Mero pavaduotoja „teistvarkė“ Loreta Jakinevičienė prieš metus rašė:
„Visi pasiūlymai ir sprendimai dėl mokyklų tinklo pertvarkos buvo priimti bendru susitarimu valdančiosios koalicijos posėdyje. Nuomonės išsiskyrė tik dėl „Nemuno“ pradinės mokyklos. Norisi tikėti, kad pertvarkant mokyklų tinklą nebus nei nugalėtojų, nei pralaimėjusiųjų. Sprendimus priimti įgalina grėsminga ir, sakyčiau, nevaldoma emigracijos banga, kuri yra viena iš esminių savivaldybės gyventojų skaičiaus mažėjimo priežasčių. Nuo 2005 m. iki 2010 m. Prienų rajonas sumažėjo 1 737 žmonėmis. Per tą laikotarpį 1309 sumažėjo vaikų iki 15 metų skaičius.
Mokyklų užpildomumas savivaldybėje svyruoja nuo 15 iki 63 procentų. Miesto mokyklose jis yra 50 procentų, kaimo – 40 procentų. Skaičiuojant pagal Mokinio krepšelio metodiką, Prienų rajono savivaldybės bendrojo lavinimo mokyklose yra 331 tuščia mokymosi vieta. Miesto mokyklose – 139, kaimo mokyklose – 192. Negautas finansavimas tuščioms mokymosi vietoms – 1 501 894 Lt. Tai tik keletas skaičių, bet būtent jie paakino dar kartą kalbėti apie švietimą, politiką, toleranciją, atsakomybę, tarpusavio supratimą“.
Tai kas gi pasikeitė per šiuos metus, kad „teistvarkiai“ nutarė nepalaikyti pačių sukurto plano?

Tarybos posėdyje, kuriame buvo sprendžiamas Želkūnų pagrindinės mokyklos likimas, mero pavaduotoja keletą kartų klausė Švietimo skyriaus vedėjo, ar ruošiant šį sprendimo projektą jis asmeniškai buvo susitikęs su Želkūnų pagrindinės mokyklos bendruomene? Kas tai? Noras parodyti, kad Želkūnų pagrindinės mokyklos likimas jai svarbesnis nei Klebiškio ar Kunigiškių mokyklų, ar dar vienas bandymas įrodyti, jog Švietimo skyriaus vedėjas blogai dirba? Savivaldybė jau pralaimėjo teisme bylą  dėl nuobaudos (pastabos) Švietimo skyriaus vedėjui, kurią inicijavo būtent mero pavaduotoja. Teismas konstatavo, jog tarnybinė nuobauda – pastaba Švietimo skyriaus vedėjui buvo paskirta neteisėtai, o jai skirti net nebuvo pagrindo.

Sprendimas dėl Želkūnų pagrindinės mokyklos reorganizavimo buvo priimtas kitų Tarybos narių balsais (socdemų, liberalcentristų, „Keturių“ frakcijos, A. Gustaičio ir net J. Vilionio).

Vacys Staknys

Taip pat skaitykite

9 komentarai

  1. ddddddd

    Jau seniai reikejo reorganizuoti mokykla. Sunku suprasti kur buvo politiku akys vertinant ugdymo kokybe. Kokia kokybe kai klaseje 3 spec. poreikiu vaikai is 5, Be to kelia klausimu ir kai kuriu padagogu kompetencijos klausimas.