Vilija Čiapaitė
Birštono kultūros centre mus pasitinka Suaugusiųjų dailės studijos menininkų-mėgėjų paroda. Šį kartą su pasimėgavimu gali nardyti tarp nutapytų darbų, kuriuose gali perskaityti besimokančių ir vis dar ieškančių gyvenimo ir laiko atspindžių, kuriuos perkelia ant drobės, mintis.
Taigi šį kartą galima pasigrožėti Olgos Zubavičienės, Petro Stanevičiaus, Beatos Baranauskienės, Rūtos Vileikienės, Rūtos Balčiūnaitės, Romualdos Bartulienės, Aurelijos Kleizienės, Vedos Martinaitienės, Volodimiro Stegaljuk darbais. Juose gali atrasti peizažų, žydinčių gėlių, tolumoje paskendusių miestų, jūros vaizdinių, portretų. Būtent Remigijaus Janušaičio vedami menininkai atranda, nutapo ir suteikia malonumą mums pasidžiaugti jų įžvalgomis.
Apie studiją ir jos vedlį Remigijų Janušaitį
Birštono suaugusiųjų dailės studija padeda atsiverti žmonėms, kuriems reikia įprasminti savo laiką. Juk daugelio vaikai užauginti, gyvenimiška monotonija pradeda tiesiog smaugti. Kaip žinia, meno terapija taip pat yra vaistai, kurie gydo be injekcijų, tablečių, tai žvilgsnis į savo vidų, kuomet norisi kažko, kas priverčia paimti teptuką ir išlieti drobėje visa, ką akys matė, kokios gražiausios emocijos sieja kiekvieną dieną, o gal siejo? Nei viename darbe nemačiau tamsių spalvų, visur šviesa, šilti jausmai, gyvenimiška branda! Juk su ja ateina ir metas, kai skiri dėmesį savo maloniam laiko praleidimui…
Remigijus Janušaitis džiaugiasi, jog per penkiolika metų mokėsi net 32 entuziastai. Jis apgailestavo, jog tų pirmųjų nėra čia, tačiau džiaugiasi, kad mokinių kaitos beveik nėra, jų dabar yra dešimt.
Pasak R. Janušaičio, jis niekada nenurodinėja savo mokiniams, kaip ir ką tapyti. Kiekvienas turi savo vizijas, savo stilių ir jis nelinkęs jiems nurodinėti. „Aš pataisau tik abėcėlės klaidas, kartais patariu, kaip sukurti ar pataisyti kompozicijas, na, o, jei tiksliau, aš taisau tik tekstą, o ne gramatiką“.
Taigi nei vieno mokinio darbe neatrasi R. Janušaičio stiliaus, o tai sako, jog jis puikiai moka švelniai kiekvieną pastumti reikiama linkme, bet nenurodo, kaip pasiekti norimą tašką. Tai puiki mokytojo savybė, kuri ir traukia mokytis meno subtilybių, nes viskas išmokstama perleidus visas pamokas per save ir pasiliekant, kas priimtina individualiai.
Taigi taip šie Birštono suaugusiųjų dailės studijos menininkai įprasmina savo laiką, kuris it Nemunu tekantis vanduo, teka negrįžtamai, tačiau palieka vagą, o menininkai – darbus arba savo, arba meno mėgėjų erdvėse.
