Jiezno parapijos archyve suradome dokumentą, kad Birštono paštas buvo įsteigtas 1878 m. liepos 1 dieną. Tuo metu jis buvo vadinamas Birštono pašto stotimi.
Vidaus reikalų ministerijos pašto priežiūros Valdytojo rašte Birštono parapijos klebonui V. Butvydui teigiama, kad pašto stotį 1878 m. liepos 1 d. įkūrė kurorto savininkas Ignotas Kvinta (mums jau žinomas kaip prieštaringos reputacijos žmogus – V.K.). Du metus jis padengdavo nemažą pašto stoties išlaidų dalį, 195 carinius rublius. Bet po dviejų metų I. Kvinta atsisakė tai daryti, motyvuodamas sunkia finansine būkle. Valdininkas rašte nurodo, kad pati pašto stotis uždirba 187 carinius rublius ir 43 kapeikas. Pašto stoties prižiūrėtojui mokama 180 carinių rublių, paštininkui – 144 rubliai. Pats pastato remontas kiekvienais metais kainuoja 83.52 carinio rublio. Tad caro valdininkams, atmetus pajamas, tenka dotuoti 220 carinių rublių ir 9 kapeikas (pusantrų metų neblogai gyvenusių to meto dvasininkų atlyginimas – V.K.).
Kad išlaikytų Birštone pašto stotį, valdininkas siūlė per tris metus iš eilės Birštono žmonėms aukomis per bažnyčią sumokėti 120 carinių rublių, t. y., po 40 carinių rublių kasmet. Deja, jau pirmaisiais metais tokia suma nebuvo surinkta, ir Birštono pašto stotis nuo 1882 m. pradėjo veikti tik kurorto sezono metu, vasarą.
Tik susikūrus nepriklausomai Lietuvos valstybei, o ypač XX amžiaus ketvirtajame dešimtmetyje, Birštono paštas dirbo reguliariai ir sėkmingai. Apie tai bus parašyta būtent tam laikotarpiui skirtame straipsnyje.
Nuoširdžiai dėkoju gerbiamam Jiezno parapijos klebonui Rolandui Bičkauskui už suteiktą galimybę susipažinti su parapijos archyve esančiais dokumentais.
Vytautas Kuzmickas,
istorikas, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojas
