Prienų Justino Marcinkevičiaus viešoji biblioteka prieniečius pakvietė susitikti su dviem nuostabiais aktoriais, kurių duetas turėjo išblaškyti rudenišką nostalgiją, nuplėšti uždangas, kurios slepia gyvenimo raukšleles.
Gal dėl to ir renginys pavadintas „be grimo“, o gal todėl, kad svečiai įsiliejo į susirinkusiųjų minią ir tapo tokiais artimais.
Kaip visada, Petras Venclovas savo rimta veido išraiška ir balsu, verčiančiu suklusti, perskaitė ištrauką iš Justino Marcinkevičiaus Meilės poemos. Ji, kaip sakė aktorius, režisierius, skirta didžiajai J. Marcinkevičiaus meilei – žmonai Genovaitei. Juos visur ir visada galėjai pamatyti kartu. Meilės saitai juos siejo visą gyvenimą. O eilės buvo perskaitytos visai neatsitiktinai, nes gruodžio 17 d. – Genovaitės gimimo metinės.
Charizmatiškoji aktorė ir rašytoja Doloresa Kazragytė savo žavesiu, paprastumu ir meile visam pasauliui smagiai papasakojo apie keliones, pažintis ir linksma gaidele persunktas istorijas, susijusias su žmonėmis, kuriuos sutiko savo gyvenime. Be galo linksmi pasakojimai apie buvimą užsienyje, kaip subtiliai ir linksmai ji sugebėjo nemokėdama kalbos atrasti kelius į širdis žmonių.
Galėčiau pasakyti, kad renginyje dominavo rimti P. Venclovo ir D. Kazragytės poliai, sušildę ne vieno širdis ir rimties aureolę nustūmę šalin, kaip darganą, tamsą ir nostalgiją.
Renginio metu skambėję fragmentai iš aktorės D. Kazragytės būsimosios knygos, lietuvių autorių monologai iš spektaklių, programų, mintys apie literatūrą, teatrą, aktorystę ir asmeninį gyvenimą suėjo į visumą, kurios pagrindiniais veikėjais buvo susirinkusieji.
Vilija Čiapaitė
