Skriaudžiams – 350 metų. Šventė, suartinusi, subūrusi kraštiečius

IMGP1700Paklaidžiojus po istorijos labirintus

Skriaudžiai įsikūrę Prienų rajone, 5 km į pietvakarius nuo Veiverių. Čia stovi šv. Lauryno bažnyčia, pastatyta 1834 metais. Iš istorinių šaltinių žinoma, jog didžiausi kaimo šviesuliai buvo dvasininkai, todėl neatsitiktinai viskas prasidėdavo nuo bažnyčios, kur būdavo pradedamos rašyti knygos arba, kaip tada vadinosi, parapijos metrika. Skriaudžių kaimo vardas pirmą kartą minimas 1664 metais Prienų parapijos metrikoje.

Taigi, Skriaudžiai šiemet švenčia ne tik savo 350 metų jubiliejų, bet ir nuostabi bažnyčia 180 metų sukaktį…

1778 metais Skriaudžiuose įkurta parapija, o pirmuoju klebonu paskirtas kunigas Jurgis Ulozavičius. 1802 metais pastatyta pirmoji medinė bažnyčia. 1812 metais prancūzų žygis į Rusiją palietė ir Skriaudžius. Žymusis karvedys Napoleonas buvo sustojęs Skriaudžiuose ir klebonijos sode valgė pietus. Tuometinis klebonas Ambraziejus Žygevičius su Napoleonu kalbėjosi lotyniškai. Išvykdamas iš Skriaudžių imperatorius paprašė kleboną, kad jį palydėtų iki Kauno. Kaune Napoleonas kleboną atleido, o už tai jam įteikė 10 000 auksinų.

Po nesėkmingo žygio, grįždamas iš Rusijos, Napoleonas Skriaudžiuose jau nesustojo, tačiau jo kareiviai, apsistoję čia, gyveno bažnyčioje, o miegojo ant šiaudų, ten pat virėsi valgyti. Tuo metu jiems buvo pranešta, kad ateina rusai. Beskubėdami (tyčia ar netyčia) ugnį užkrėtė šiaudais. Kilo gaisras, kurio metu medinė bažnyčia greitai sudegė. Netrukus buvo pastatyta laikina lentinė maldykla, o 1829 metais pradėta statyti mūrinė bažnyčia. 1834 metais ji buvo baigta ir pašventinta Šv. Lauryno Kankinio titulu. Po kurio laiko ji paseno, ėmė irti, buvo per maža ir reikalavo kapitalinio remonto. 1894 metais kunigas Matas Juodišius, padedant parapijiečiams, ją perstatė, padidino. Tokia ji tebestovi ir dabar…

Tačiau Skriaudžiai garsūs ne tik istoriniais įvykiais. Čia gyvenantys žmonės geba mylėti, kurti, dainuoti. Čia gimė ir Pranas Puskunigis (1860–1946), kanklininkas, 1906 m. įkūręs kaime kanklių ansamblį. Ne tik Skriaudžiuose, bet ir aplinkiniuose kaimuose gimė, augo ir mokslus baigė dabar jau žymūs respublikoje žmonės – tai habilituoti daktarai, J. Basanavičiaus premijos laureatai, Angelė Vyšniauskaitė ir Juozas Kudirka, Papilvio kaime užaugo fizikos mokslų hab. daktaras Sigitas Ališauskas, Skriaudžiuose augo ir mokėsi buvęs vidaus reikalų viceministras, o dabar Kauno apskrities viršininkas Zigmas Kazakevičius, Klaipėdos Universiteto Menų fakulteto dekanas, liaudies muzikos katedros docentas Vytautas Alenskas. O kiek dar yra mažiau žinomų, tačiau po visą pasaulį išsibarsčiusių skriaudiškių, garsinančių ne tik gimtinę, bet ir visą Lietuvą?

IMGP1821Skriaudžiai ir jų gyvenimas

Gal tai Pr. Puskunigio kanklių skambesys, pravirkdydavęs ne vieną sielą, gal žmonės, mokantys dalintis džiaugsmu ir dainomis, tačiau Skriaudžiai girdimi ir žinomi.

Čia žmonės moka ne tik darbus dirbti, bet ir iš kartos į kartą juos susieja su muzika.

Štai, kad ir Skriaudžiuose jau penktąjį kartą birželio 17 d. penkioms dienoms susirinko jaunimas vos ne iš visos Lietuvos į etnomuzikavimo ir amatų stovyklą „Suvalkijos žali sodai“. Per penkias dienas jaunimas, pirmą kartą paėmęs ragus, kankles, armonikas, lumzdelius, skudučius, mokėsi groti, kiti gi sau vyžas pasigaminti, austi juostas. Kaip sužinojau, šį kartą patekti į stovyklą norinčių buvo labai daug ir ne visi pateko, tačiau kaip sakoma, jei viena ranka duoda – kita prideda. Visi stovyklos vadovai dirbo išsijuosę, o jiems talkino net ir Skriaudžių jaunimas. Taigi, niekas nebuvo nustumtas į eilės galą. O birželio 21 dieną skriaudiškiai sudėjo visas šventes į vieną ir sukvietė pasigrožėti stovyklos baigiamuoju akordu, Skriaudžių 350 m. švente ir Joninėmis, kurios vos vos, per šiųmetį šiaudgalį, teturėjo skirtumą.

Malonu buvo stebėti, kai stovykloje naujai iškepti muzikantai džiugino skambinti, groti, pūsti išmoktomis melodijomis. Vaikai džiūgavo, nes, manau, muzika, kuri Skriaudžiuose yra it kelrodė žvaigždė, iš širdies į širdį keliaus tolyn ir atras savo kelią. Po smagaus muzikinio pasirodymo vaikai sugrįš namo, išsinešdami gražias akimirkas ir į prisiminimų knygą įsirašys šias nuostabias dienas.

IMGP2372Joninės

Pagaliau savo eilės sulaukė ir Jonai bei Janinos. Pasak centro direktorės Daivos Venclovienės, į susibūrimą atvyko ne tik jauni Jonai, bet ir brandūs, ne vieną maišą druskos išlaižę. Nei vienam nepavyko pasislėpti, nes aštri seniūno akis visus pamatė, o žinojimas, kiek Jonų ir Janinų jo valdose gyvena, buvo akivaizdus.

Taigi varduvininkus pasveikinti atvyko Tarybos nariai Martynas Butkevičius, Cezaras Pacevičius, Juozas Krikštolaitis.

Jie, beje, papartį su pumpuru atnešė ir patikino, kad Joninių naktį šis tikrai pražysiąs. Be abejo, ir dovanų varduvininkams atnešė. Prienų rajono administracijos direktoriaus pavaduotoja Rima Zablackienė, pasveikinusi Jonus ir Janinas, įteikė mero sveikinimą ir saldžią dovaną. Pagaliau mieliausia varduvininkams akimirka – ąžuolo lapų vainikų uždėjimas, kuriuos jaunimas ilgai ir stropiai pynė. Džiaugėsi varduvininkai, kad taip buvo pagerbti.

IMGP2469Koncertas

Po oficialiosios dalies – ilgai lauktas koncertas. Man asmeniškai tai maloni staigmena, nes „Cukraus pudros“ vadovė ir įkūrėja Virginija Naudžiūtė subūrė pirmuosius kolektyvo narius ir savo dainomis pradžiugino daugelio sielas. Prisiminiau jaunus ir vaikiškus veidus, kurie jaudinosi scenoje, o dabar žvelgiau į brandžius ir gyvenimo keliu tvirtai žengiančius jaunus žmones, kurių gyvenime muzika ir išliko svarbia dalimi. Be brandžių „Cukraus pudros“ dainininkų pasirodė ir dvi jų pamainos. Tai patys jauniausi „Cukriukai“, kurie sumaniai išjudino susirinkusiuosius, o vyresnieji taip sugebėjo sudainuoti, jog ne vienam kojos kilnojosi, o kiti ir sukosi ratu. Pagaliau buvo uždegtas Joninių laužas ir trys ratų misterijos. Ratai vos užsidegę pradėjo rūkti, bet už juos laužas kad suliepsnojo ir ugnies pliūpsniais, savo šiluma viliojo eiti artyn.

Muzika, laužo liepsna ir didelis būrys Skriaudžių gyventojų, svečių. Tai puiki šventė. Juk ne kasdien Skriaudžiams 350 metų sukanka ir dar Jonai su Janinomis pagerbia šventę. Labai malonu, kad į šią sutrigubintą šventę susirinko tikrai gausus būrys vaikų ir jaunimo. Tai labai smagus ir gera žadantis signalas, nes drąsiai galima pasakyti, kad kaimas jaunėja, ir lai vyresnieji nesriūbauja – pamaina dideliems darbams nuveikti tikrai yra. Be to, džiugu, kad jaunimas pats organizuoja daugelį renginių kartu su vyresniaisiais, nes, pasak vieno jaunuolio, patirties neturi, tad dirbant kartu viskas gaunasi gerai.

IMGP1710Namo važiavau su gera nuotaika. Man buvo labai smagu, nes šventėje buvo daug jaunų šeimų su atžalomis, jaunimo. Tai labai pakėlė nuotaiką, o kad Skriaudžių žmonės myli muziką, myli savo gimtinę, pasakė gausus būrys susirinkusiųjų, kurie neskubėjo namolio, o susėdę draugiškai šnekučiavosi, bendravo. Ir šventai tikiu, kad tokios šventės suartina ir suburia.

Vilija Čiapaitė

Taip pat skaitykite