Penktadienį ypatingai svarbiu įvykiu mūsų valstybės reikaluose neabejotinai laikytinas Seimo Antikorupcijos komisijos vykdomas tyrimas dėl Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos (FNTT) vadovų atleidimo.
Seimo Antikorupcijos komisija siekia išsiaiškinti ar Vidaus reikalų ministras teisėtai panaikino Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos vadovų Vitalijaus Gailiaus ir Vytauto Giržado leidimą dirbti su įslaptinta informacija ir tuo pagrindu atleido iš užimamų pareigų?
Tačiau nemaža dalis žmonių suabejojo ar Seimo Antikorupcijos komisija savo sprendimu imtis tyrimo ir savo veiksmais neperžengė savo kompetencijos ir vertinimų ribas ir kokių galių turi gali turėti jos sprendimai?
Štai kokį atsakymą į šį klausimą pateikia Juozas Kirdeikis, Visuomeninio judėjimo „TAIP“ narys, visuomeninis teisės ekspertas:
Lietuvos Respublikos Seimas ( toliau tekste – Seimas), vadovaudamasis Seimo statuto ( toliau tekste – Statutas) 71 straipsniu, sudaro nuolat veikiančias komisijas specialioms problemoms nagrinėti, o taip pat ir laikinąsias tyrimo, kontrolės, revizijos, parengiamąsias, redakcines ir kitokias laikinąsias komisijas kokiam nors klausimui ištirti, parengti ar kitiems Seimo pavedimams atlikti;
Seimas 2008 m. gruodžio 2 d. nutarimu sudarė ir šiuo metu veikiančia nuolatinę Seimo Antikorupcijos komisiją, (toliau tekste – Komisija) kuriai Statuto 74 str. pagrindu yra suteiktos Seimo komitetų teises ir pareigos bei įgaliojimai;
Atkreiptinas atskiras dėmesys į tai, kad šios Komisijos uždavinius, įgaliojimus, darbo tvarką ir kitus su Komisijos veikla susijusius klausimus reglamentuoja LR Seimo Antikorupcijos komisijos 2001 m. spalio 16 d. įstatymas Nr.IX-552 ( toliau tekste – Įstatymas);
Šiuo konkrečiu atveju dėmesį reiktų sutelkti į šių Įstatymo straipsnių nuostatas:
2 straipsnis. Komisijos uždaviniai
Komisijos uždaviniai:
1) nagrinėti korupcijos ir su ja susijusius reiškinius bei atvejus, priimti sprendimus nagrinėjamais klausimais ir kontroliuoti, kaip institucijos juos vykdo;
2) analizuoti valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų ir įmonių sprendimus, sudarančius sąlygas korupcijai bei nusikaltimams ir kitiems teisės pažeidimams ūkio ir finansų sistemose, siekti, kad tokie sprendimai būtų panaikinti;
3 straipsnis. Komisijos teisės
1. Komisija turi teisę:
1) gauti reikalingą informaciją iš ministerijų, Generalinės prokuratūros prie Lietuvos Aukščiausiojo Teismo, Valstybės kontrolės, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės saugumo departamento bei kitų valstybės ir savivaldybių institucijų, įmonių, įstaigų ir organizacijų;
2) siūlyti šios dalies 1 punkte nurodytoms institucijoms atlikti patikrinimus ir spręsti klausimus pagal savo kompetenciją;
3) kviesti į posėdžius valstybės pareigūnus ir tarnautojus, kitus asmenis;
4) suderinusi su valstybės institucijų vadovais, pasitelkti jų darbuotojų, taip pat kitų specialistų;
5) įstatymų nustatyta tvarka gauti informaciją, sudarančią tarnybos ar valstybės paslaptį.
8 straipsnis. Komisijos sprendimai
1. Komisijos sprendimai priimami Komisijos posėdyje atviru balsavimu paprasta posėdyje dalyvaujančių Komisijos narių balsų dauguma.
2. Posėdyje išnagrinėjusi klausimą ar apsvarsčiusi laikinosios tyrimo grupės išvadą, Komisija gali priimti šiuos sprendimus:
1) perduoti medžiagą tirti teisėsaugos institucijoms;
2) siūlyti skirti tarnybines nuobaudas netinkamai savo pareigas einantiems pareigūnams ir kitiems valstybės tarnautojams;
3) atkreipti pareigūnų ir kitų valstybės tarnautojų dėmesį į įstatymų nesilaikymą, tarnybinės etikos bei kitus pažeidimus ir reikalauti pašalinti nurodytus trūkumus;
Darytina išvada, kad Komisija, savo iniciatyva atlikdama susidariusių problemų parlamentinį tyrimą, teisėtai vykdo jai Įstatymais priskirtas funkcijas ir savo veiksmais neperžengė savo kompetencijos bei vertinimų ribų.
Juozas Kirdeikis, 2012.03.02. Vilnius
