Vilija Čiapaitė
Gegužės vidurys. Daugelis moterų ruošiasi vasarai. Jos laikosi įvairių dietų, kad save pagražintų. Dažniausiai atsisako gardumynų, kurie, kaip jos mano, yra visų problemų kaltininkai. Tačiau paneigti šią nuostatą Birštono viešoji biblioteka pakvietė susitikime su Liucina Rimgaile – kulinare, komunikacijos specialiste, „Liu Patty“ kepyklėlės ir „Liu“ desertinės įkūrėja, parašiusia tris knygas: „Tapk keksiukų karaliene: 25 unikalūs, ypatingai gardžių keksiukų receptai“, „20 tobulų sūrio pyragų“, „Saldžios dienos su LIU: įkvėpimai, darantys mus laimingus“.
Vos tik įžengus į erdvę, kur turėjo vykti renginys, akys įsmigo į nedidukus keksiukus, termosus su arbata. „Vaje, mano dietoms viskas!“, – pamaniau, tačiau čia pat linksmai diskutuojanti su moterimis renginio „kaltininkė“ patikino, jog gardumynai pagaminti be miltų, su 75–85 proc. šokoladu ir tikrai nėra „kalorijų bombikė“.
Susitikimas ir pokalbis apie pomėgius kepti desertus
Liucina pasakojimą pradėjo apie savo kelionę nuo vaikystės. Ji prisiminė pirmuosius kepinius, blynus, be kurių neapsieina reta šeimininkė. Pasak Liucinos, kiekviena turi savo receptukus, tačiau ji, derindama skonius, stebėdama dedamus ingredientus, kaskart atranda kažką savito.
Pirmuosius kepinius, pasak Liucinos, kepė iš tėtės parvežtų iš kelionių paruoštų miltų mišinių. Pamatęs, jog dukrai patinka gaminti desertus, jis jau žinodavo, ką parvežti lauktuvių. Taigi, tai buvo jos tinklaraščio pradžia…
Įkvėpimai, darantys mus laimingomis
Liucina papasakojo, jog prieš dešimt metų kepė keksiukus. Jai net buvo „prilipinta“ „keksiukų karalienės“ etiketė. Tuomet laikmetis neleido sustoti, dairytis atgalios. Kartu su vyru organizuodami renginius visai netikėtai įsisuko į desertų gamybą. Taip dirbdama ji atidarė kepyklėlę „Liu Patty“. Subūrusi kolektyvą ir pamačiusi, jog jis dirba kaip laikrodis, ėmėsi kitų veiklų.
Gimus sūnui ji dažnai jausdavo, jog būtina kartais duoti sau laiko. Pradėjo suvokti, jog mato ne tik problemas, o daug daugiau. Pasak Liucinos, jei savimi tiki, tuomet sunkiuose dalykuose gali atrasti daug galimybių. Taip ji įkūrė bendruomenę „GaLiu moteris“. Čia, bendraudama su moterimis, atsidūrusiomis panašiose situacijose, suvokė ir leido suvokti kitoms, jog pasidalinus savo problemomis jos tampa visiškai mažytėmis. Kaip ji sakė, maži įkvėpimai dažnai suteikia laimės. O kada atsipalaiduoti, kada pasijusti laimingu? Ogi tada, kai susibūrus draugėn gali pasimėgaudama suvalgyti nekaloringą keksiuką, išgerti gardžios kavos ar arbatos puodelį. Tuomet atsiranda pokalbių temos, o jų metu atsiranda terpė diskusijoms, kaip ir pokyčiams.
Sakoma, jei esi viena – tai nereiškia, jog esi vieniša, tačiau, kiek laiko galima ištverti būnant vienai? Juk bendravimas, pasidalijimas mintimis tarsi ranka nubraukia vienišumo būseną. Tuomet, kai su draugėmis pradedi atsiskleisti, suvoki, kad tiek kūnui, tiek savo tikrajam AŠ reikia postūmio.
Pasak Liucinos, paaštrėjus esminiams būties, gyvenimo prasmės ir tikslo klausimams, bandymui iš naujo susivokti „Kas aš esu?“, „Kokie mano santykiai su kitais?“, atsispyrus pagundai lygintis su kitų gyvenimais, atėjo aiškumas, kad moterys pernelyg dažnai nuvertina savo galimybes ir pasiekimus.
Liucina prisipažįsta, jog jaučiasi laiminga, kai ryte, anksčiau atsikėlusi už šeimos narius, viena išgeria geros kavos puodelį, suvalgo sumuštinį ir ritualą užbaigia gardžiu keksiuku. Taip atranda savyje daug energijos, kuria trykšta visą dieną. Taigi, ar ne puikus rytas, kurį gali susikurti kiekviena?
Apie knygas ir jų atsiradimą
Liucina Rimgailė yra išleidusi tris knygas. Kiekvienos knygos pratarmėje ji aiškiai įvardina, ko galima tikėtis gaminant, nes pati kiekvieną receptą išbandė, improvizavo. Ji pasidžiaugė, jog vietoje įprastų galima naudoti migdolų, graikinių riešutų miltus, kurie puikiai tinka kepiniams. Tiesa, yra ir cukraus pakaitalų. Beje, pasak kulinarinių knygų autorės, ji naudojanti tik ypač juodą šokoladą.
Liucina pasidžiaugė, jog ypač smagu, kad skaitytojus pasiekė jos „20 tobulų sūrio pyragų“ knyga. Būtent pamėgti kepiniai su sūriu yra kiekvienos jaunos ir ne tik, šeimininkės svajonė…
Taigi, valanda prabėgo kaip akimirka. Ragaudamos keksiukus moterys atrado savų klausimų, linksmų pasakojimų ir trumpų akimirkų, bendraujant su charizmatiškąja Liucina Rimgaile. Žinojimas, kad kartais reikia pakeisti požiūrį į desertus, paskatins ne vieną moterį matyti ne problemas, o galimybes keisti savo gyvenime susidariusias situacijas. Išmokys ramia sąžine su draugėmis atsipalaiduoti ir su šypsena žvelgti į rytojų.
