Nemunas – ilgiausia Lietuvos upė. Jos ilgis yra 937 km, Lietuvos teritorijoje teka 359 km. Likusioji dalis: 116 km – Lietuvos siena su Baltarusija ir Rusijos Kaliningrado sritimi, 426 km teka per Baltarusiją. Kauno apskrities viešoji biblioteka, 2012 m. pradėto tęstinio projekto „Įsikūrę prie Nemuno“ rengėja, siekdama įtaigiai ir patraukliai pristatyti plačią panemunės miestų ir miestelių istorinio, kraštovaizdžio ir urbanistinio paveldo panoramą, pasitelkdama iki 1945 m. leistus atvirukus, fotografijas ir kitus archyvinius dokumentus, 2012 metais parengė kilnojamąją parodą, kuri pristato 25 mūsų valstybingumui ir kultūros istorijai svarbius, dabartinėse Lietuvos, Baltarusijos ir Rusijos teritorijose įsikūrusius panemunės miestus ir miestelius. Bendradarbiaudama su įvairiais muziejais, archyvais, kolekcininkais, atrinko 320 atvirukų ir fotografijų, kurios geriausiai iliustruoja gyvenviečių savastį, kasdienybę, šventes, urbanistinį ir gamtinį paveldą, čia gyvenusius žymius žmones. Parodoje šalia senosios ikonografijos pateikiami miestų ir miestelių herbai, trumpa kiekvienos vietovės istorija.
Atsižvelgdami į tai, kad paroda susilaukė didžiulio susidomėjimo, šiemet toliau tęsiamos kelionės po panemunės regioną, be to, ruošiamasi parengti elektroninę parodos versiją ir pradėti parengiamuosius leidybinius darbus. Ketinama išleisti išliekamąją vertę turintį leidinį, papildytą šiuolaikinėmis panoraminėmis nuotraukomis iš paukščio skrydžio ir svarbiausių objektų vaizdais.
Taigi paskutinėmis rugpjūčio dienomis Birštono kultūros centre atidaryta paroda „Įsikūrę prie Nemuno“. Parodos metu ilgiau pasižvalgiau prie Balbieriškio, Prienų ir Birštono fotografijų ir istorinių datų bei sutrumpintų pasakojimų apie šiuos miestus stendų.
Balbieriškis, nutūpęs ant Nemuno kranto, džiugina nuostabiu kraštovaizdžiu ir istorija. Neseniai įvykusi nelaimė, bažnyčios gaisras, dar tvirčiau sujungė viso miestelio tikinčiuosius noru atstatyti bažnyčią. Gyvenvietė įkurta XV a. pabaigoje ar XVI a. pradžioje Užnemunės kolonizacijos metu, kai Žygimantas Senasis 1502 m. prūsų pirkliui Hanusui padovanojo miško sklypą. XV a. pro šią vietą Nemunu plukdyta mediena. Nemunas, kaip svarbus prekybos kelias, buvo labai reikšmingas miestelio raidai. Iškirtęs mišką, Hanusas įkūrė savo dvarelį. 1507 m., kai pirmąkart paminėtas Balbieriškis, dvarelį Žygimantas Senasis padovanojo maskvėnui Motiejui Mikitiničiui. Šalia dvaro susikūrė miestelis, kuris, manoma, pavadinimą gavo nuo Nemune esančios Barbieros rėvos. Dar prieš 1520 m. įsteigta katalikų (1612–1644 m. – evangelikų liuteronų) parapija. XVI a. pradžioje pastatyta pirmoji Balbieriškio bažnyčia, įsteigta katalikų parapija. 1520 m. suteiktos Magdeburgo teisės. 1731 m. miestelis gavo turgaus ir prekymečių privilegijų, garsėjo mugėmis, arklių turgumis. Dvare buvo alaus darykla ir degtinės varykla.
Prienai. Didžioji miesto dalis išsidėsčiusi kairiajame Nemuno krante – dešiniajame yra tik Paprienės mikrorajonas, su centrine ligonine. Taip pat čia yra senelių globos namai. Per Nemuną Prienuose nutiestas tiltas, pavadintas Juliaus ir Algirdo Juliaus Greimų vardu. Prienuose stovi medinė Kristaus Apsireiškimo bažnyčia, pastatyta 1750 m., yra krašto muziejus, kultūros centras, paštas, paminklas Kęstučiui, atstatytas 1990 m., (skulptorius G. Kamarauskas, architektas K. Lupeikis), Prienų piliavietė (arba Butlerio pilis) ir Revuonos parkas (miesto parkas). Prie Drubengio kranto išlikę vienos didžiausių Lietuvoje buvusių popieriaus dirbtuvių (XVIII–XIX a.) pastatai. Taip pat ir vandens malūnas, pastatytas XIX a. buvusios Prienų pilies ir Prienų dvaro vietoje.
Birštonas – kurortinis miestas Lietuvos pietuose, Birštono savivaldybės ir parapijos centras. Tai balneologinis ir purvo terapijos kurortas, čia išgaunami mineraliniai vandenys. Miestą puošia Šv. Antano Paduviečio bažnyčia (pastatyta 1909 m.), Vytauto kalnas (85 m), Dainų kalnelis, sanatorijos, olimpinis irklavimo centras. Didžiausia įmonė – Birštono mineraliniai vandenys. Mieste veikia gimnazija, viešoji biblioteka. Kairiajame Nemuno krante, Alksniakiemio šilo pakraštyje, įrengtas takas stalinizmo aukoms atminti.
Šių trijų mums artimų miestelių informacija papildyta senosiomis fotografijomis ir atvirukais. Apžiūrėję parodą susirinkusieji galėjo pasiklausyti koncerto, kuriame dalyvavo ansamblio „Vilniaus Aidai“ solistė L. Urnikytė, Vilniaus bokštų laureatė R. Buzrukova, D. Katz.
Norisi pridurti, kad ši paroda – tai projektas, kurio vykdytoja – Kauno apskrities viešosios bibliotekos Kultūros renginių ir leidybos grupė, o projekto vadovė – Rimantė Tamoliūnienė.
Vilija Čiapaitė
