Neįgaliųjų integracija švietimo įstaigose – siekiamybė ar realybė?

Vidmantas Venclovas

Neseniai buvau vieno sporto klubo sezono uždaryme. Kartu susirinkę vienminčiai aptarinėjo rezultatus, džiaugėsi bendravimu. Tarp jų buvo ir jaunas vaikinas, sėdintis neįgaliojo vežimėlyje, bet jis tikrai nesijautė vienišas. Ir nors susibūrimas vyko antrajame pastato aukšte, patekti į jį problemų nebuvo. Pokalbio metu vaikinas pasakojo, kad nors po traumos turėjo laikinai nutraukti mokslus, kitais metais ruošiasi grįžti į mokyklą.

Būtent šis pokalbis ir pastūmėjo pasidomėti, kaip mūsų krašto gimnazijos pasiruošę integruoti į savo gretas neįgaliuosius su vežimėliais.

Apklausti Prienų rajono ir Birštono savivaldybių gimnazijų vadovai šią temą pavadino labai svarbia.

Deja, ne visur situacija tokia gera, kaip, pavyzdžiui, Birštono gimnazijoje. Pasak jos direktoriaus Alvydo Urbanavičiaus, po pastatų renovacijos gimnazijoje sudarytos visos sąlygos mokytis ir mokiniams su fizine negalia (vežimėliuose). A. Urbanavičiaus teigimu, judėjimo laisvė užtikrinta visiems ir visuose mokyklos aukštuose.

Prienų „Žiburio“ gimnazijos direktorė Irma Kačinauskienė patikino, kad įstaigoje iš esmės gali mokytis ir gimnazistai, turintys fizinę negalią. Pasak vadovės, į pirmąjį gimnazijos pastato aukštą patekti ir su vežimėliu nėra problemos. Deja,  į kitus aukštus savarankiškai nuvažiuoti nebeįmanoma.

Veiverių T. Žilinsko gimnazijos direktorė Audronė Raibužienė pabrėžė, jog tokių poreikių dar nebuvo, bet, deja, situacija liūdnoka, nes sąlygų laisvai judėti pastate neįgaliems su vežimėliais nėra.

Prienų „Revuonos“ pagrindinės mokyklos direktorė Ilona Balčiukynienė teigė, jog specialiajame skyriuje, kuriame mokosi vaikai su kompleksine negalia (intelekto sutrikimais), visos patalpos yra pritaikytos laisvam judėjimui, nes jis yra įsikūręs pirmajame aukšte. Pačioje mokykloje mokiniai su fizine negalia laisvai judėti negali, nors lifto įrengimas suprojektuotas, bet kada bus gautas finansavimas, sunku prognozuoti.

Jiezno gimnazijos direktorė Neringa Zujienė sakė nematanti problemų, nes, anot jos, patekti į pirmąjį gimnazijos aukštą su vežimėliu nėra kliūčių. Pirmajame aukšte ir būtų organizuotas ugdymo procesas.

Stakliškių gimnazijos direktorė Loreta Šernienė patvirtino, kad techninių galimybių patekti į mokyklą su vežimėlių nėra. Tiesa, pačioje mokykloje, vykdant remonto ir renovacijos darbus, kai kas dėl to buvo padaryta – padidintas durų plotis ir t.t.

Prienų rajono savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas patikino, kad, atsiradus poreikiui, mokiniams su fizine negalia bus sudarytos sąlygos integruotis į mokyklų bendruomenes. Pasak skyriaus vedėjo, patekimas į „Žiburio“ ir Jiezno gimnazijų pirmuosius aukštus yra užtikrintas. Įvažiavimai ir keltuvai buvo įrengti mokyklų renovacijų metu.

Švietimo skyriaus vedėjas mano, kad įrengti mokyklos pastate liftą, manant, kad gali atsirasti poreikis, bet jam nesant, perteklinis sprendimas. Anot jo, rajono gimnazijų pastatai yra senos statybos, todėl įrengti liftus būtų ne toks jau lengvas ir pigus dalykas.

R. Zailsko teigimu, yra nemažiau svarbių reikalų, kurie nesprendžiami dešimtmečiais. Pasak jo, nemažai rajono mokyklų neturi higienos pasų, ir tai pagrindinis iššūkis mokyklų vadovams ir savivaldybei, kaip steigėjai.

Taip, nei mokyklų direktoriai, nei Švietimo skyriaus vedėjas tokių problemų neišspręs. Bet išrinktieji į Tarybą gali nors pamąstyti apie tai ir, ruošdami strateginius rajono vystymosi planus, numatyti ir šiuos darbus.

Meras Alvydas Vaicekauskas, kalbėdamas apie neįgaliųjų integraciją rajono švietimo įstaigose, buvo atviras. Pasak jo, situacija sudėtinga, nes liftų įrengimas – nepigus dalykas. A. Vaicekausko teigimu, situacija keičiasi, bet ne taip greitai, kaip norėtųsi: liftas įrengtas bibliotekoje, socialinių paslaugų centre, pirminės priežiūros centre, numatomas kultūros ir laisvalaikio centre (įstaigos Prienuose – redakcijos pastaba). Anot savivaldybės vadovo, anksčiau nebuvo reikalavimo derinti projektų su neįgaliųjų organizacijų atstovais, dabar tai daryti būtina.

Deja, pasak A. Vaicekausko, „Žiburio“ gimnazijos situacija sudėtinga, nes senos konstrukcijos pastate laiptinės siauros, todėl vienintelė išeitis – liftas, bet tam nėra lėšų. Nenumatoma ir investicinių projektų, kurių lėšomis būtų galima įrengti liftą „Žiburio“ gimnazijoje.

Kodėl nebuvo suprojektuoti liftai Jiezno gimnazijoje ir „Revuonos“ pagrindinės mokyklos pastatuose, nors visai nesenai ten vyko renovacijos darbai, atsakymo taip nėra. Liftas reikalingas ir savivaldybės pastate, ir tada atsiranda prioriteto klausimas.

A. Vaicekauskas žino situaciją, kad kitais mokslo metais „Žiburyje“ ruošiasi mokytis vaikinas, kuris turi fizinę negalią ir juda tik vežimėlyje, bet pažadų nedalino ir po diskusijos pasakė: „Neturiu tikslaus atsakymo. Reikalinga nuodugni situacijos analizė“.

Reikia tikėti, jog situacijos žinojimas padės savivaldybės vadovui ir jo komandai teigiamai apsispręsti šiuo svarbiu klausimu.

Liaudyje sakoma, jog visada laimi tas, kuris ruošia roges žiemai vasarą.