Mokslas – ne verslas

Jis negali būti nei nuostolingas, nei pelningas. “Gėda pažvelgti mokiniams į akis.

Ką pasakyti, pažadėti tėvams?

Jie nusivylė mokykla, mokytojais, kurie žadėjo, kad mokykla išliks. Mokyklos uždarymas parklupdė mokytojo autoritetą bendruomenės akyse. Kas dabar patikės ir pasitikės mokytojo žodžiu? Kokia ateitis laukia kaimo, kuriame nebelieka šviesos židinio?“

Tokios skaudžios mintys ir klausimai sau ir visiems, kas šiandien galėtų pagelbėti, kad Klebiškio ir Kunigiškių mokyklos išliktų, slegia mokytojų pečius, ieško skęstančiųjų gelbėjimosi šiaudo bet kokioje galimybėje. Visi naikinamų mokyklų mokinių, tėvų, mokytojų skauduliai neaplenkia ir manęs, Prienų krašto gyventojų atstovo LR Seime. Nestoviu nuošalėje: išklausau ir įsiklausau į kiekvieną  mokytojų, mokinių tėvų, bendruomenių atstovų pagalbos prašymą. Sodiname Tūkstantmečio ąžuolynus, tikėdami medžio stiprybe, kaip savos tautos išlikimu. Tokį pat atžalyną, tiktai kita prasme, sodina ir Lietuvai augina kiekvienas švietimo sistemoje dirbantis pedagogas.

Visai nesvarbu kokioje mokykloje: mieste ar provincijoje, modernioje, aprūpintoje šiuolaikinėmis technologijomis ar tik mokytojo išradingumo ir kūrybiškumo dėka sukurtoje jaukioje klasės aplinkoje. Kiekvienoje, mažoje ir didelėje Lietuvos mokykloje ugdomas mūsų tautos ateities žmogus. Ir jam, kaip Lietuvos piliečiui, privalo būti garantuota teisė į mokslą, nenusisukant nuo jo interesų, bet padedant jam. Mokslas – ne verslas. Jis negali būti nei nuostolingas, nei pelningas. Investuodami į mokslą – investuojame į savo šalies ateitį, tautos stiprybę.

Daug sunkiau nugalėti, parklupdyti, pavergti išsilavinusią, dorą, pasitikinčią savimi, vieningą tautą, negu įvairių permainų vėjų blaškomą, savo namų neturinčią , stiprios užuovėjos nesurandančią, nei savimi , nei kitais nepasitikinčią tautą.

Kada nurims permainų vėjai Prienų rajono savivaldybėje, įvairiais būdais ir priemonėmis įgyvendinant švietimo reformą? Ar tik tuomet, kai kaime nebeliks net ir pradinio ugdymo mokyklų? Mėtydami akmenis iš vienų politikų daržo į kitų, problemos neišspręsime. Kas iš tiesų vyksta,  kodėl ir kur veda neapgalvoti sprendimai?

Prienų rajono Savivaldybės tarybos posėdyje (2015-05-28) jos narių sprendimu kaime uždaromos dar dvi mokyklos – Klebiškio ir Kunigiškių. Mokyklų išlikimo klausimą nusprendė lemiamas Prienų rajono Savivaldybės tarybos pasirinkimas. Kaip žinia, ne mokytojų ir ne mokinių naudai. Tarybos narių apsisprendimas galėjo būti ir kitoks, jeigu aiškinamajame rašte dėl “Bendrojo plano patvirtinimo pakeitimo projekto” (2015-05-18 Nr.(204)-Š-S-R3-110) būtų  išsamiai ir detaliai pateiktas mokyklų išlaikymui skirtas finansavimas. Tame pačiame aiškinamajame rašte nebuvo paaiškinta, kad į pinigų sumas, pateiktas mokyklų išlaikymui, įskaičiuoti ir mokinio krepšelio pinigai, o nuo mokyklų finansinio išlaikymo savivaldybei tenka apie 1/3 visos  pinigų sumos, skirtos kiekvienos mokyklos išlaikymui.

Mokyklų uždarymo klausimas, kaip ir visi kiti Tarybos posėdyje svarstomi klausimai, prieš posėdį turėjo būti apsvarstytas ir Tarybos komitetų posėdžiuose. Nuskambės keistai, tačiau klausimas dėl Kunigiškių ir Klebiškio mokyklų uždarymo Kultūros, švietimo, turizmo ir sporto komitete nebuvo svarstytas.

Labai svarbus yra ir dar vienas momentas. Prieš Tarybos posėdį prašymus su parašais neuždaryti pradinio ugdymo skyrių Klebiškyje ir Kunigiškiuose teikė abiejų bendruomenių atstovai. Kunigiškių bendruomenė raštu prašymą teikė Prienų rajono savivaldybės merui ir Tarybai. Klebiškio bendruomenė – merui, vicemerui, administracijos direktoriui ir Švietimo skyriaus vedėjui.

Švietimo įstatymo 44 str. 2d. teigia: „Tais atvejais, kai savivaldybės tarybos sprendimų projektai dėl bendrojo ugdymo mokyklų reorganizavimo, likvidavimo ir pertvarkymo prieštarauja mokyklos bendruomenės sprendimams, siūlymus dėl tokios mokyklos reorganizavimo, likvidavimo ar pertvarkymo pateikia Švietimo ir mokslo ministerija. Mokyklos bendruomenės sprendimų priėmimo tvarką nustato švietimo ir mokslo ministras.“

To paties straipsnio 6 d. akcentuojama : “Savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) (valstybinės ir savivaldybės mokyklos), savininkas (dalyvių susirinkimas) (kitų mokyklų) mokyklą, pagalbos įstaigą reorganizuoja, likviduoja ar pertvarko Civilinio kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Mokyklos (išskyrus aukštąsias mokyklas), pagalbos įstaigos reorganizavimo procedūros pradedamos ne vėliau kaip 4 mėnesiai iki jų pabaigos ir turi būti baigtos iki einamųjų metų rugpjūčio 31 dienos (o jeigu mokslo metai prasideda ne rugsėjo 1d., – iki mokslo metų pradžios).”

Gegužės 28 d. vykusiame Prienų rajono Savivaldybės tarybos posėdyje šis klausimas svarstymui neturėjo būti teikiamas. LR Vyriausybės 2012 – 2016 m. programoje, 8 sk.”Švietimas ir mokslas” dalyje, 172 p. akcentuojama: „Sieksime, kad bendrojo ugdymo mokyklų pertvarkos nelemtų vien tik ekonominiai veiksniai, bet būtų atsižvelgiama į mokyklos teikiamų paslaugų kokybę ir mokyklos reikšmę vietos bendruomenei. Skatinsime mažų pradinių mokyklų išsaugojimą ir naujų ugdymo įstaigų steigimą kaimo vietovėse.

Kursime daugiafunkcius centrus, kuriuose būtų galima vykdyti ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio ir kitas neformaliojo vaikų švietimo ir neformaliojo suaugusiųjų švietimo programas, sudaryti sąlygas teikti vietos bendruomenei reikalingas kultūros, socialines ir kitas paslaugas.“ Žemiau išdėstytuose 173, 174 p. kalbama apie kuo geresnį  švietimo prieinamumą visiems, mokinio pavėžėjimą iki artimiausios ugdymo įstaigos.

Ar vadovaujamasi Vyriausybės programa Prienų rajono savivaldybėje? Ar viskas padaryta, kad mokykla kaime išliktų? Jeigu taip, tai kas laukia mokyklų kaime po metų, po dvejų? Ar viskas pasverta ir gerai apgalvota? Ar aplankyta kiekviena būsimo ir esamo kaimo mokyklos moksleivio šeima? Ar išklausyta ir išgirsta šeimos ir mokytojo nuomonė? Ar buvo mokytojo, švietimo skyriaus specialistų, Prienų rajono savivaldybės valdžios dialogas prie apskrito stalo? Kokius siūlymus dėl mažakomplektės mokyklos galimybių išlikti teikė mokytojai, švietimečiai, valdžios atstovai, tėvai? Ar tikrai viskas padaryta?

Ar šalia šiandien uždaromų pradinio ugdymo mokyklų esančios pagrindinės mokyklos gali būti tikros, kad visi mokiniai iš uždaromų mokyklų rudenį pravers būtent Šilavoto arba Balbieriškio mokyklų duris? O gal, pasipiktinę valdininkų sprendimu, jie pasuks net į kitą rajoną: Alytų ar Marijampolę? Gal aplenks Prienų rajono savivaldybės mokyklas ir kiti vienoje šeimoje augantys mokiniai, prie savęs prisijungdami kaimynus, draugus? Ar įvertintos tokių grėsmių tikimybės? Ar nereikės po keleto metų apgailestauti?

Ne pasiaiškinimui, bet informacijos suteikimui privalau pagarsinti, kad pagal savo kompetenciją, Seimo nario ir piliečio galimybes stengiuosi padėti ir padedu visoms Prienų rajono savivaldybės mokykloms. Stakliškių gimnazijai ir “Revuonos”pagrindinei mokyklai padėjau įsigyti geltonuosius autobusiukus mokinių pavėžėjimui.

Rūpinausi dėl 87 tūkst. eurų finansavimo Prienų „Žiburio“ ir „Ąžuolo“ mokyklų stadiono tvarkymui. Praeitos kadencijos Prienų savivaldybės administracija ( direktorius A. Marcinkevičius) šią finansinę investiciją nukreipė „Ąžuolo“ progimnazijos remontui.

Inicijuoju Stakliškių gimnazijos ir Išlaužo pagrindinės mokyklos katilinių pertvarką kūrenimui biokuru. Asmeniškai prisidėjau prie sprendimo, kad ateinančiais 2016 m. į Vyriausybės investicijų programą būtų įtrauktas Veiverių ir Stakliškių gimnazijų renovavimo finansavimas.

Savo lėšomis taip pat prisidedu prie mokyklų materialinės bazės:  „Žiburio“ ir  „Ąžuolo“ mokyklų stadionui padovanojau salės futbolo vartus. Gal verta būtų šiandien prisiminti pirmuosius mokytojus, liaudies daraktoriais vadintus, kurie mindavo, po dvidešimt ir daugiau kilometrų per dieną, kad prie balanos šviesos pamokytų rašto ir skaityti trejetą ar penketą kaimo vaikų, susirinkusių į vieną trobą. Dažnai tik už pavalgymą, ar maisto lauknešėlį kelionei pas kito kaimo vaikus.

Ar tik ne iš to paties vargo ir didelio noro siekti mokslo šviesos šiandien didžiuojamės turėdami Poetą Just. Marcinkevičių, Baltistikos ąžuolą J. Kazlauską?

Gal uždarydami kaimo mokyklėles Kunigiškiuose, Klebiškyje užtrenkiame duris ateičiai?  Ar teisingai paspaustas mygtukas taupymui?  Mano giliu įsitikinimu, šio klausimo sprendimu privalome žvelgti plačiai ir labai toli į priekį. Šiandien dar nereikėtų padėti galutinio taško sprendimuose.

Pagalvokime apie galimybę rasti tinkamą sprendimo būdą, kad kaime neužgestų šviesos žiburys.  Šiandieną dar geras laikas tiesti vieni kitiems pagalbos ranką. Taisykime klaidas visi, kad nenukentėtų mūsų visų ateitis – vaikai.

Su pagarba visiems, Lietuvos Respublikos Seimo narys Andrius Palionis