Ministrė A. Pabedinskienė: „Paramą gauti turi tie, kam ji išties reikalinga“

Pranešimas spaudai

Socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė siūlo užtikrinti, kad piniginę socialinę paramą gautų tik tie asmenys, kuriems jos iš tiesų reikia. Kartu siūloma numatyti priemones, skatinsiančias žmones dirbti, o ne gyventi iš pašalpų, aktyviau dalyvauti namų modernizavimo programose.

 

Šiems ministrės siūlymams, įtvirtintiems Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projekte, šiandien pritarta Vyriausybės posėdyje.

 

„Piniginė socialinė parama – socialinės pašalpos ir kompensacijos – turi padėti žmogui tuo metu, kai jam tokia pagalba yra būtina, tačiau jokiais būdais neturi skatinti žmonių neieškoti galimybių patiems užsidirbti pragyvenimui. Naujoji piniginės paramos skyrimo tvarka numato priemones, kurios skatins žmones įsitraukti į darbo rinką bei padės užkirsti kelią galimiems piktnaudžiavimo parama atvejams“, – sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė Algimanta Pabedinskienė.

 

Praktikoje pastebėta, kad asmenų dirbti neskatina nedaug pašalpą viršijantis darbo užmokestis. Siūloma nustatyti, kad tokiais atvejais, jei asmuo, kuris gaudavo piniginę paramą, įsidarbina ir jo pajamos viršija ne daugiau nei 20 proc. gautos paramos dydžio, savivaldybė turės teisę nuspręsti ar palikti asmeniui prie gaunamo atlygio ir socialinę paramą. Tai skatins asmenis ieškoti darbo ir būti aktyviems, o ne gyventi iš vien iš pašalpų.

 

Įsidarbinti bus skatinama ir numatant, kad nuo šiol visi asmenys, kurie nedirbo ilgiau nei metus ir įsidarbino, pusę metų prie atlyginimo gaus 50 proc. buvusios piniginės paramos sumos. Šiuo metu tokia tvarka galioja tik ilgalaikiams bedarbiams, turintiems vaikų.

 

Pakeitimais taip pat numatyta, jog piniginė socialinė parama nebus skiriama, jei paramos gavėjas nutraukė registraciją teritorinėje darbo biržoje savo noru arba registracija jam buvo nutraukta, o kreiptis pakartotinai būtų leista tik po trijų mėnesių registracijos darbo biržoje.

 

Siūloma keisti tvarką ir gaunantiems būsto šildymo išlaidų kompensacijas. Šiuo metu ši kompensacija yra mokama tik tuo atveju, jei žmogus yra deklaravęs gyvenamąją vietą būste, kuris įregistruotas kaip gyvenamosios patalpos. Tačiau praktikoje pasitaiko atvejų, kai žmonės persikrausto gyventi, pvz., į sodo namelį. Priėmus siūlomas pataisas, savivaldybės turės teisę įvertinti ir galės spręsti, ar tokiame būste gyvenančiam žmogui skirti būsto šildymo išlaidų kompensacijas.

 

Šiuo metu įstatymas numato, kad piniginę paramą nedirbantis asmuo gali gauti 36 mėn. ir tik vėliau ji pradedama mažinti. Šis laikotarpis yra pakankamai ilgas, todėl įstatymo įgyvendinimo stebėsena rodo, kad neretai žmonės pasirenka visą šį laiką gyventi iš pašalpų ir nėra aktyvūs ieškant darbų ar įsitraukiant į darbo biržų siūlomas veiklas. Siūloma keisti tvarką ir nustatyti, kad nuo šiol piniginė parama nedirbančiam asmeniui bus mokama 12 mėn., o po to proporcingai mažinama. Nuo 24 mėn. – 30-čia procentų, nuo 36 mėn. – 40 proc.  ir t.t.

 

Tikimasi, kad šios priemonės paskatins asmenis pačius aktyviau domėtis darbo galimybėmis, dalyvauti darbo biržų siūlomuose viešuosiuose darbuose, perkvalifikavimo programose, įsidarbinti subsidijuojamose darbo vietose ir pan.

 

2012 m. Darbo birža į aktyvias darbo rinkos priemones įtraukė  apie 36 proc. visų pašalpų gavėjų (2013 m. sausio 1 d. Lietuvoje registruota 210 tūkst. bedarbių. Iš jų 22.5 proc. gauna socialines pašalpas).

 

Skiriant socialinę pašalpą nepasiturintiems gyventojams taip pat numatoma suteikti daugiau teisių savivaldybių administracijai.

 

Projekte siūloma keisti ir kompensacijų būsto šildymui teikimo sąlygos, kai būsto savininkas atsisako dalyvauti svarstant ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo).  Atsisakiusiems dalyvauti ir priimant sprendimą dėl daugiabučio namo atnaujinimo, artimiausią šildymo sezoną būsto šildymo išlaidų kompensacija  bus sumažinta 50 proc., o nuo kito šildymo sezono kompensacija visiškai nebus teikiama 3 metus. Taip siekiama, kad asmenys aktyviai įsitrauktų į daugiabučių namų modernizavimo procesą, tokiu būdu siekdami, kad jų būstas būtų ekonomiškas. Atitinkamai atnaujintų daugiabučių gyventojams teks mažiau mokėti už šildymą ir karštą vandenį.

 

Minėtas nuostatas įtvirtinantis Piniginės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo projektas  bus teikiamas Seimui.

Taip pat skaitykite