Lietuvos savivaldybių indeksas 2016: Prienų rajono ir Birštono savivaldybių pozicijos suprastėjo

 Lietuvos savivaldybių reitinge Prienų rajono savivaldybė šiemet su Biržų rajono savivaldybe surinko vienodai balų ir dalijasi 34-35 vietas tarp 54 mažųjų savivaldybių. Pernai savivaldybė buvo 29 vietoje.

Lietuvos savivaldybių reitinge vertinamos gyventojams ir investuotojams svarbiausios sritys. Tarp jų – komunalinės paslaugos, transportas, švietimas, sveikata ir socialinė rūpyba, mokesčiai, biudžetas, turto valdymas, administracija bei investicijos ir plėtra. Sudaromi du reitingai – šešių didžiųjų pagal tankį savivaldybių (Vilniaus m, Kauno m., Klaipėdos m., Panevėžio m., Šiaulių m. ir Alytaus m.) ir 54 mažųjų.

Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

„Verta pasidžiaugti, kad Prienų rajono savivaldybėje gerėja socialiniai rodikliai. Pernai bedarbių nuo darbingo amžiaus gyventojų dalis mažėjo ir sudarė 7,1 proc., tai mažiau nei mažųjų savivaldybių vidurkis –10,4 proc. Mažėjo ir ilgalaikio nedarbo problema, kai gyventojai nesuranda darbo metus ir ilgiau. Ilgalaikių bedarbių dalis nuo visų bedarbių mažėjo nuo 30,6 proc. 2014 m. iki 27,6 proc. 2015 m. Siekdama, kad gyventojų gerovė didėtų ir toliau, savivaldybė turi dėti pastangas pritraukti investicijų ir aktyvinti verslą. Puiku, kad investicijų šiek tiek rajone daugėjo, tačiau jų, tiek iš užsienio, tiek iš Lietuvos vis dar pritraukti pavyksta mažiau nei vidutiniškai savivaldybėse“, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto savivaldybių indekso vadovė Aistė Čepukaitė.

Pagirtina ir tai, kad pernai savivaldybės skola sumažėjo nuo 33,5 proc. iki 27,6 proc. pajamų.

„Vis dėlto šiek savivaldybės vertinimas prastėjo. Tai reiškia, kad kitos į priekį ėjo dar didesniais žingsniais. Ką gali padaryti savivaldybė – sukurti palankesnę mokestinę aplinką, pernai savivaldybėje galiojo aukštesnis nei vidutinis pagrindinis nekilnojamojo turto mokesčio tarifas, aukšti žemės mokesčiai. Taip pat stengtis parduoti daugiau nereikalingo nuosavo turto – per 2015 m. neparduotas nei vienas nuosavas pastatas ar patalpa“, – pastebi A. Čepukaitė.

2015 m. lyginant su 2014 m., suprastėjo savivaldybės internetinės svetainės atitikimas bendriesiems reikalavimams. Tai svarbu, kad potencialūs investuotojai galėtų lengvai rasti visą rūpimą informaciją apie regioną.

Birštono savivaldybė Lietuvos savivaldybių indekse užėmė 26 vietą. Pernai ji buvo 12-a.

 Stiprioji Birštono vieta – gausios materialinės investicijos, tačiau tiesioginių investicijų iš užsienio Birštone 2014 m. buvo gerokai mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse – 48 eurai gyventojui lyginant su 966 eurų vidurkiu.

 Puiku tai, kad kurorte 2015 m. tūkstančiui gyventojų teko itin daug verslo liudijimus įsigijusių/prasitęsusių gyventojų, išduotų statybos leidimų. Taip pat reikia pasidžiaugti, kad Birštono savivaldybė 2015 m. lyginant su 2014 m. sumažino biudžeto skolą labiausiai iš visų mažųjų savivaldybių, net 15,3 proc. p. Tačiau skola vis vien išliko didesnė nei vidutiniškai mažose savivaldybėse (56,5 proc. nuo pajamų lyginant su 40,7 proc.).

 Kodėl Birštono pozicijos reitinge suprastėjo? Kitos savivaldybės į priekį ėjo spartesniais žingsniais.

Mažiau balų skirta „Administracijos“ srityje – daugėjo užimtų pareigybių administracijoje skaičius, tenkantis 1000 gyventojų. Antra, pablogėjo internetinės svetainės atitikimas bendriesiems reikalavimams – kurortui labai svarbu, kad investuotojai galėtų lengvai surasti visą dominančią informaciją. Suprastėjusios „Mokesčių” srities vertinimo priežastys – 2015 m. maksimaliai apmokestintas nenaudojamas NT, bei palyginus didelis fiksuotas pajamų mokestis už verslo liudijimus.

 Bendros tendencijos

Iš didžiųjų miestų  lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antroje Klaipėdos rajonas, trečioje – Druskininkai.

Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.

Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi. Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių daugiau kaip 3 kartus.

„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo. Tokių pavyzdžių – apstu. Jie įrodo, vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali padaryti daug, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant – pravesti per visus reikalingus kabinetus”, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Trumpai:

6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.

Dažniausiai užduodami klausimai apie Lietuvos savivaldybių indeksą

Kodėl sudaromi du savivaldybių reitingai?

Dėl skirtingo gyventojų tankio didesnės savivaldybės (Vilniaus m., Kauno m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Panevėžio m., Alytaus m. sav.) paprastai pasižymi geresniais ekonominiais-socialiniais rodikliais. Didieji miestai turėtų konkuruoti tarpusavyje, jie sprendžia skirtingo lygio problemas. Lyginti, pvz.,  Vilniaus ir Skuodo r. rezultatų nėra tikslinga.

Kodėl indekse vertinami tokie rodikliai (gyventojų skaičiaus kaita, egzaminų rezultatyvumas), kuriems savivaldybė neturi tiesioginės įtakos?

Indekso rodikliai yra dviejų rūšių – tie, kurie atspindi tiesioginę savivaldybės įtaką (kaip mokesčių tarifai), ir tie, kurie atspindi netiesioginę įtaką, t. y. parodo savivaldybės sprendimų rezultatyvumą. Pavyzdžiui, egzaminų balų vertinimas parodo, kokių rezultatų pasiekia savivaldybės organizuojama bendrojo lavinimo sistema.

Kodėl indekse neatsižvelgiama į kitas savivaldybei pavestas vykdyti funkcijas, kaip kultūrinė, sporto ar kita veikla?

Indeksu nesiekiama aprėpti visos savivaldybės veiklos, įtraukiamos tik tos sritys, kurios labiausiai siejasi su ekonominiu gyvenimu. Taip pat nesiekiama nustatyti, kurioje savivaldybėje gyventi geriausia, ar kur žmonės yra laimingiausi – sąmoningai vertiname ekonominius veiksnius ir sprendimus.

Kodėl savivaldybių indekse žemesnį vertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose savivaldybei priklausančios įmonės vykdo komercinę veiklą?

Geresnį įvertinimą gauna tos savivaldybės, kuriose transporto, komunalinių paslaugų, sveikatos ir kt. sektoriuose užtikrina sąlygas verslo dalyvavimui. Privataus sektoriaus įtraukimas sudaro sąlygas žemesnėms kainoms bei aukštesnei kokybei. Pagal Lietuvos pasirinktą ekonominio vystymosi kelią, komercine veikla turi užsiimti verslininkai ir įmonės, o ne valstybė ar savivaldybės. Nėra jokių pateisinamų priežasčių, kodėl savivaldybėms vis dar priklauso pirčių, knygynų, laidojimo namų ar pan.

Nepaisant šios vertybinės nuostatos, jei kai kurios savivaldybei priklausančios įmonės (teikiančios komunalines paslaugas) veikia nenuostolingai, arba vartotojams teikia paslaugas už žemą kainą, tai teigiamai atsispindi kituose rodikliuose.

Kaip indekse vertinamas savivaldybėms priklausančių įmonių gautas pelnas/nuostolis?

Kad ir kokio dydžio bebūtų savivaldybei priklausančios įmonės pelnas, rodiklis įvertinamas fiksuoto dydžio balu. Kuo didesnis nuostolis, tuo žemesnis įvertinimas gaunamas. Didelis nuostolis rodo įmonės vadovybės nesugebėjimą įmonę valdyti efektyviai. Be to, šio nuostolio padengimui naudojamos dotacijų, kreditų garantijų ar pan. lėšos, kurias į savivaldybių biudžetus suneša mokesčių mokėtojai – net ir tie, kurie nesinaudoja nuostolingų įmonių paslaugomis.

Kodėl geriau vertinamos tos savivaldybės, kurios viešuosius pirkimus vykdo atvirais būdais (skelbiami viešieji pirkimai), nors tam tikriems pirkimams pagal teisės aktus galima taikyti ir kitas procedūras?

Nors pagal teisės aktus nebūtina visada skelbti viešųjų pirkimų, tačiau skelbiant juos užtikrinama, kad visi suinteresuoti rinkos dalyviai turėtų galimybę spręsti, ar dalyvauti mainuose.

Savivaldybės administracija naudoja ne savo, o mokesčių mokėtojų pinigus. Todėl turėtų būti užtikrinamas skaidrus pinigų naudojimas. Galiausiai, ne vienas tyrimas rodo, kad atviri konkursai veda prie mažesnių kainų ir mokesčių mokėtojų pinigų taupymo.

Sudarant indeksą dalis informacijos surenkama iš savivaldybių – kaip užtikrinama, kad savivaldybės pateiktų teisingą informaciją?

Visi duomenys kruopščiai sutikrinami, kilus abejonėms dėl duomenų teisingumo, su kiekviena savivaldybe susisiekiame atskirai. Savo ruožtu primename savivaldybių darbuotojams, kad sąmoningas neteisingos ar melagingos informacijos teikimas prieštarauja LR įstatymams.