Sužinoję apie projektą, kuris taip pat yra skelbtas ir Lietuvos istorikų mėnraštyje „Voruta“, atsiliepė nemažai tarpukario privalomosios karinės tarnybos kariškių sūnų ir anūkų iš įvairių Lietuvos vietų. Mūsų nedidelės pajėgos ir kuklios finansinės galimybės neleidžia apdoroti tokios gausios informacijos. Tad tenka tik padėkoti patriotiškai nusiteikusiems Lietuvos žmonėms ir priminti, kad mūsų projektas regioninis ir gan lokalus. Ieškome patikimų, tikrų patriotų ir piliečių, atsakingų projekto rėmėjų, susitikinėjame su buvusių karių giminaičiais, kalbamės apie tų laikų ir dabarties patriotines ir pilietines vertybes, fiksuojame prisiminimus.
Reikia džiaugtis, kad mūsų projektu susidomėta jau ir už Lietuvos ribų. Laišką mums parašė istorijos mokytojas Bogdanas Jankovskis iš Ščecino. Jo senelis
Albinas Jankovskis gimė 1905 m. JAV, Schenandoah miestelyje. 1909-1929 m. gyveno dabartinės Elektrėnų savivaldybės Rusatiškių kaime. Iš ten 1927 m. rudenį buvo pakviestas 18 mėn. karinei tarnybai Alytuje, II-ajame Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės ulonų pulke.
Tuo metu jam vadovavo pulkininkas Povilas Plechavičius. Šis vadas, pasak Bogdano senelio pasakojimų, buvo griežtas, reiklus ir teisingas karininkas. Senelis dažnai prisimindavo eskadrono vadą, kapitoną Antaną Skirpstūną, leitenantus Jagelavičių ir Korytką. Bogdano atsiųstas jo senelio tarnybos nuotraukų kopijas pateikiame. Bogdanas rašo, kad senelis turėjo kardą, pistoletą ir labai mylimą eiklų žirgą. Prisimindavo, kad kariuomenėje buvo griežta tvarka ir jokių skriaudų iš lietuvių nepatyręs.
Bogdanas pažadėjo atvykti į Lietuvą ir drauge aplankyti senelio tarnybos vietas Alytuje, Varėnos ir Gaižiūnų poligonuose. Jam pažadėjome padėti surasti senelio karinės tarnybos archyvinius dokumentus.
Tolesnis Albino Jankovskio likimas
Baigęs karinę tarnybą, Albinas susipažino su miela lenkaite iš tuomet Pilsudskio Lenkijos okupuoto krašto, Miciūnų kaimo, ir persikėlė ten gyventi, gavo iš pradžių svetimšalio statusą (dokumente – V. K.), o vėliau ir Lenkijos pilietybę. Nuo 1938 m. iki 1947 m. šeima gyveno Chelm Lubelski.1947-1980 m. gyveno Pamaryje, Elblonge. Nuo 1980 metų iki pat mirties 1985 m. A. Jankovskis gyveno Policų miestelyje prie Ščecino.
Lenkas A. Jankovskis drauge su lietuviais, žydais, gudais sąžiningai atliko karinę tarnybą Lietuvai. Džiugu, kad senos istorinės kolizijos nebevyrauja mūsų tautų protuose, kad bendraujame, kad kartu tarnaujame bendruose NATO daliniuose, ruošiamės drauge atremti galimą Rusijos imperializmo agresiją. Atsakymą bičiuliui lenkui baigiau žodžiais: „Za naszą i waszą wolność!“ Už mūsų ir jūsų laisvę!
Istorikas Vytautas Kuzmickas
