Kovo 22-oji kasmet minima kaip Pasaulinė vandens diena. Šia diena stengiamasi pabrėžti išskirtinę gėlo vandens reikšmę žmonijai, atkreipti dėmesį į vandens svarbą, populiarinti ekonomiškus jo resursų naudojimo būdus. 2015 metais toliau bus stengiamasi tausoti ir taupyti geriamojo vandens išteklius. Šių metų Pasaulinės vandens dienos šūkis – ,,Vanduo ir darnus vystymasis“.
Beveik 2,5 milijardo mūsų planetos žmonių naudojasi vandeniu, neatitinkančiu sanitarinių reikalavimų. Daugiau nei 300 milijonų Afrikos gyventojų jaučia nuolatinį vandens stygių, arabų šalys kenčia dėl vandens trūkumo. Daugelyje šalių mažėja gėlo vandens ištekliai, nes nuolat auga vandens poreikis dėl klimato kaitos ir gyventojų skaičiaus didėjimo.
Daugiau informacijos apie tarptautinį bendradarbiavimą vandens vartojimo klausimais galima rasti:
http://www.unwater.org/watercooperation2013/about_wwd.html
Lietuva turtinga gėlo vandens ištekliais. Gyventojai naudojasi požeminiu giluminiu vandeniu, kuriam aplinkos tarša neturi lemiamos įtakos. Daugeliu atvejų šis vanduo yra saugus, išskyrus šiaurės vakarinę Lietuvos dalį, kur požeminiame vandenyje viršijama fluoridų ir boro koncentracija. Vandens kokybę blogina padidinti geležies, mangano, sulfatų, amonio kiekiai. Šios medžiagos nekelia grėsmės vartotojų sveikatai, tačiau pablogina geriamojo vandens juslines savybes.
Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) kontroliuoja 270 geriamojo vandens tiekėjų, kurie aptarnauja 1,9 tūkst. vandens tiekimo subjektų. 64 iš jų laikomi didžiaisiais (tiekia geriamojo vandens daugiau kaip 1 tūkst. m3 per dieną ar aprūpina geriamuoju vandeniu daugiau kaip 5 tūkst. gyventojų), 1836 – mažieji (tiekia geriamojo vandens iki 1 tūkst. m3 per dieną).
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Maisto skyriaus vyriausiosios specialistės Vilijos Galdikienės teigimu, 2014 m. VMVT atliko 1 219 vandens tvarkymo įmonių patikrinimų, pusėje jų pažeidimų nebuvo nustatyta. Pernai laboratorijose atlikti 489 geriamojo vandens mėginių mikrobiologiniai tyrimai, iš jų 38 (8 %) neatitiko reikalavimų. Iš 730 atliktų cheminių tyrimų, 120-je (16 %) buvo nustatyti padidinti geležies, fluoridų ir amonio kiekiai. Viešai tiekiamo geriamojo vandens tiekimas dėl nustatytos mikrobinės taršos (žarnyno infekcijų sukėlėjų E.coli ir žarninių enterokokų) VMVT buvo sustabdytas dviejose vandenvietėse Šakių ir Telšių rajonuose. Per praėjusius metus VMVT gavo 18 pagrįstų skundų dėl vandens kokybės, kas sudarė apie 1% visų gautų skundų.
2014 metais VMVT atliko tikslinius geriamojo vandens patikrinimus įvairių savivaldybių 21 ikimokyklinio ugdymo įstaigoje ir 41 bendrojo lavinimo mokykloje. Buvo vertinama viešai tiekiamo geriamojo vandens sauga ir kokybė, atlikti mėginių mikrobiologiniai tyrimai. Visose ikimokyklinio ugdymo įstaigose geriamojo vandens kokybė atitiko reikalavimus, tik vienoje Telšių rajono mokykloje buvo nustatyta mikrobinė tarša.
Pasak specialistės, pastebima, kad tiek viešąjį geriamąjį vandenį tiekiančių įmonių, tiek smulkiųjų geriamojo vandens tiekimo subjektų veikos kokybė kasmet gerėja. Daugiau neatitikimų nustatoma smulkiose geriamojo vandens tiekimo įmonėse. Vandens tiekėjai nuolat vykdo geriamojo vandens programinę priežiūrą, kasmet atlieka apie 150 tūkst. tyrimų, ir tik 4 – 5 proc. jų neatitinka reikalavimų.
,,VMVT duomenimis, apie 30 proc. Lietuvos gyventojų geriamuoju vandeniu apsirūpina individualiai. Tokiais atvejais dažnai naudojamas požeminis gruntinis vanduo. Deja, jį ne visada saugu vartoti, nes į šulinius ar negilius gręžinius vanduo patenka iš arčiausiai žemės paviršiaus esančio vandeningo sluoksnio, todėl jo kokybė labai priklauso nuo šulinio vietos parinkimo, įrengimo, priežiūros ir netoliese vykdomos ūkinės veiklos. Savininkai turi patys pasirūpinti naudojamo vandens sauga ir kokybe, tinkamai įrengti ir eksploatuoti šulinius, apsaugoti juos nuo taršos. Jei geriamajame vandenyje nustatoma mikrobinė tarša, būtina prieš vartojant jį pavirinti (bent vieną minutę). Išaiškinus priežastis, jos turi būti nedelsiant pašalintos. VMVT specialistai nuolat teikia konsultacijas vandens tvarkymo klausimais“, – komentavo V.Galdikienė.
Specialistės teigimu, vandenį ištirti reikia ne rečiau kaip kartą per metus. Papildomai atlikti tyrimus būtina ir pastebėjus pasikeitusį geriamojo vandens skonį, kvapą ar spalvą. Šulinių vandenį rekomenduojama tirti gegužės – birželio mėn., tyrimus atlikti akredituotuose, atestuotose laboratorijose.
Geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai atliekami Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto (NMVRVI) laboratorijose: http://www.nmvrvi.lt/lt/kontaktai/
