Klebiškis pasmerktas ar dar ne?

Vacys Staknys

Gegužės 28 d. Prienų rajono Savivaldybės taryba spręs dviejų pradinio ugdymo skyrių likimą – Klebiškio ir Kunigiškių. Abiejuose kaimuose dar prieš trejus metus vaikai galėjo įgyti pagrindinio ugdymo išsilavinimą. Bet 2012 metais tuometinė valdančioji dauguma nutarė, jog rajone per daug mokyklų ir per mažai mokinių, ir įvykdė vadinamąją reorganizaciją – pagrindinį ugdymą pakeitė pradiniu ir žarstė žmonėms pažadus, jog pradinio ugdymo skyriai bus išlaikyti. Tiesa, bet nepasakė, kiek metų. Ir štai atėjo laikas šiuos du kaimus palikti visiškai be mokyklų.

Tiesa, Kunigiškių pradinio ugdymo skyriaus reikalai buvo aptarti gegužės 14 d. Pagal portalo kvitrina.com turimą informaciją, bendruomenės ir tėvų komiteto atstovai prašė dar metams palikti skyrių. Rajono valdžiai buvo įteikta peticija su 15 tėvų ir 50 bendruomenės parašais, kurioje prašoma nenaikinti Kunigiškių pradinio ugdymo skyriaus.

Klebiškyje ir jo apylinkėse gyvenantys žmonės surinko 113 parašų ir taip pat prašo nenaikinti pradinio ugdymo skyriaus. Deja, atvykusi į šį kaimą pirmadienį (gegužės 25 d.) rajono valdžia su meru Alvydu Vaicekausku priešakyje aiškino, jog panaikinus skyrių bus sutaupyta 95750 €. Šioje sumoje savivaldybės biudžeto lėšos sudaro apie trečdalį.

Klebiškio pradinio ugdymo skyriaus vedėjo Jono Kirkliausko teiginiai, jog skyriaus patalpos jau turi higienos pasą (12 rajono švietimo įstaigų jų neturi, tame tarpe ir Šilavoto pagrindinė mokykla), kuras nekainuoja, už vandenį sumoka bendruomenės nariai, atvykusiems valdžios atstovams įspūdžio nepadarė.

Savivaldybės administracijos direktorius Egidijus Visockas tvirtino, jog skyrius uždaromas, nes sujungtose klasėse neįmanoma užtikrinti kokybiško ugdymo. Deja, po trumpo pasisakymo administracijos direktorius pasišalino iš susitikimo ir bendruomenės atstovai bei tėvai negalėjo pateikti jam jiems rūpimų klausimų.

Savivaldybės administracijos Švietimo skyriaus vedėjas Rimvydas Zailskas tikino, jog katastrofiškai mažėjantis mokinių skaičius verčia daryti nepopuliarius sprendimus. Anot vedėjo, neracionalu laikyti tuščias vietas ir pagrindinėje mokykloje, ir jos skyriuje.

R. Zailsko teigimu, į Klebiškio pradinio ugdymo skyrių dauguma vaikų yra atvežami iš aplinkinių kaimų, todėl koks skirtumas, kur pasuks geltonasis autobusas – į Klebiškį, ar į Šilavotą.

Susirinkusieji tėvai tvirtino, jog jiems vis tik yra skirtumas, į kokią švietimo įstaigą leisti savo vaikus. Skyriaus vedėjas pripažino, jog panaikinus pagrindinį ugdymą Klebiškyje į Šilavoto mokyklą nuėjo nedidelė dalis buvusių šios mokyklos mokinių.

Seimo narys Andrius Palionis pastebėjo, jog savivaldybė antrą kartą lipa ant to paties grėblio. 2012 m. panaikinti Klebiškio mokykloje pagrindinį ugdymą buvo klaidingas sprendimas, nes jokios naudos savivaldybė neturėjo, o mokinių krepšelio lėšos buvo prarastos. Pasak Seimo nario, pradinio skyriaus Klebiškyje išsaugojimas – tai investicija į ateitį, o ne išlaidavimas, kaip norima pavaizduoti.

Tarybos narys Kastytis Tarasevičius taip pat prašė skyriaus nenaikinti, o palaukti Vyriausybės ir Seimo sprendimų dėl naujos krepšelio formavimo metodikos.

Meras A. Vaicekauskas replikavo, jog skyriaus išsaugojimas dar metams situacijos nepalengvins, o kiekvieno mokinio išlaikymas savivaldybei kainuoja apie 10 000 litų, kai krepšelis sudaro tik apie 3500 litų.

Mero teigimu, pastatas bus išsaugotas: čia bus perkelta kaimo biblioteka, juo galės naudotis bendruomenė, o sutaupytos lėšos bus nukreiptos į kitas švietimo įstaigas.

Seimo narys Vytautas Kamblevičius apkaltino rajono valdžią, jog mokykla uždaroma „buldozerio principu“. Tiesa, „tvarkietis“ pabandė atsiprašyti už tai, jog 2012 metais ir jų partijos pastangomis buvo panaikintas Klebiškyje pagrindinis ugdymas. Jo teigimu, tada buvo padaryta klaida, todėl dabar reikia apie situaciją parašyti Prezidentei, Premjerui, Seimo pirmininkei.

Mero pavaduotojas Algis Marcinkevičius įsitikinęs, jog kalbėti apie situaciją reikia ir, galima pasakyti, užsipuolė Seimo narius, kurie, jo manymu, ne tik nesirūpina rajono reikalais (švietimas šiemet negauna geltonojo autobuso), bet ir nepriima įstatymų, kurie leistų išsaugoti kaimo mokyklas, o dabar visas bėdas krauna savivaldai. Pasak A. Marcinkevičiaus, visi nori tik gero, bet vaikų nėra, todėl tokie sprendimai neišvengiami.

Tarybos nario Jono Vilionio teigimu, parinktas keistas laikas susitikti su mokyklos bendruomene (dienos metu, o ne vakare), nes, matyti, bijoma žmonėms pažiūrėti į akis.

Pasak ūkininko, kuris Klebiškio pradinio ugdymo skyrių 3 metams aprūpino malkomis, jis tiki, jog Tarybos posėdyje bus priimtas sprendimas neuždaryti skyriaus (gal prie opozicijos 12 balsų prisidės ir kas nors iš valdančiųjų), nes skubėti nereikia, žinant, jog Premjeras pasisako už kaimo mokyklų išsaugojimą.

Susitikime diskusijos nebuvo, nes ir skyriaus uždarymo šalininkai, ir priešininkai dėstė savo iš anksto sudėliotas pozicijas. Kitaip ir negalėjo būti, nes važiuoti į susitikimą su mokyklos bendruomene, kai klausimas jau paruoštas ir po kelių dienų bus svarstomas Taryboje, atrodo nerimtai. Tiesa, susitikimas buvo planuotas ir anksčiau, bet rajono valdžia neatvyko.

Žiūrint iš šono, atrodo, jog viskas daroma logiškai. Vaikų nėra, nėra mokyklos. Bet ar viskas buvo padaryta, kad vaikai būtų? Susirinkę tėvai teigė, jog Klebiškyje ir apylinkėse yra daugiau priešmokyklinio amžiaus vaikų, bet seniūnijoje nėra darželio. Švietimo skyriaus vedėjas teigė, jog skyriuje buvo suformuota priešmokyklinio ugdymo grupė, bet joje mažai vaikų.

Tiesa, paaiškėjo, jog grupė veikė tik iki 12 val., todėl ją vadinti darželiu negalima. Klebiškio bendruomenės pasiūlymas atidaryti skyriaus pastate darželį nebuvo išgirstas, nes apie tai svarstoma Šilavoto pagrindinėje mokykloje.

Susitikime buvo išsakyta ir daugiau karčių pavyzdžių. Štai, ilgametė mokyklos mokytoja Virginija Ulinauskienė išsakė nemažai priekaištų rajono valdžiai, nes, anot jos, paprastas žmogus niekam nerūpi. Pasak mokytojos, kaimo mokyklos turi savo aurą, daugiau žmogiškumo, viskas vietoje, o priimami sprendimai palieka žmones be darbo, verčia išvažiuoti ne tik iš krašto, bet ir iš Lietuvos. Garbaus amžiaus moteris pastebėjo, jog ką kalbėti apie rimtus darbus, jei Prienuose nesugebama įrengti žmoniško viešojo tualeto.

Uždaras ratas. Valdžia sako, jog jei būtų vaikų, tai niekas nesikėsintų uždarinėti mokyklų, bet jų nėra. Tačiau niekas nepasako, o kas gi padaryta, kad jaunimas neišvažiuotų iš savo krašto, liktų čia dirbti, gimdytų ir augintų vaikus.

Situacija išties sudėtinga, nes vaikai ne visada lanko artimiausias mokyklas. Tėvų sprendimai būna įvairūs.

Bet aiškus yra vienas dalykas – prieš priimdami sprendimą politikai, kad nereikėtų paskui apsimesti, kad tai darė suklaidinti, ir atsiprašinėti, turi dešimt kartų įsitikinti, jog tai pats geriausias sprendimas, o tik paskui jį laiminti, nes politikų klaidos paliečia dešimčių, šimtų žmonių likimus.

O skubėti mūsų išrinktieji moka. Štai, prieš daugelį metų labai skubėjo atiduoti verslininkams autobusų stotį, kad jie tenai įrengtų dar vieną prekybos centrą, o kartu ir atnaujintų pastatą bei aplinką, bet stotis vis tokia pati, o ir verslininkų pėdos jau ataušo.

P.S. Gegužės 28 d. Prienų rajono savivaldybės tarybos sprendimu Kunigiškių ir Klebiškių pradinio ugdymo skyriai panaikinti.