Lietuva visais laikais buvo daugiakultūrinė valstybė. Kiekvienas miestas ir miestelis turi savo kultūrinį paveldą,tautinius demografinius ypatumus. Balbieriškio, kaip ir visos Lietuvos, istorijoje didelį vaidmenį suvaidino žydų bendruomenė. Tačiau pastaruoju metu didžiausias dėmesys kalbant apie šios tautos istoriją yra skiriamas skaudžiai Holokausto temai, mažiau akcentuojama šios tautos atsiradimo istorija.
Lapkričio 27 d. Balbieriškio pagrindinės mokyklos Tolerancijos centro koordinacinė grupė, mokytojai V. R.Sidaravičius ir R. Valančienė bei mokyklos direktorius S. Valančius, dalyvavo Vilniaus Universitete organizuotame praktiniame seminare ,,Žydų istorija: korektiškas ir įtaigus pristatymas“. Seminarą pradėjo VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos tyrimų centro direktorė VU istorijos fakulteto doc. dr. Jurgita Verbickaitė. Savo pranešime ji akcentavo pagrindinius dalykus, kodėl šiandien mokyklose reikėtų kalbėti apie žydų tautą.
„XIV a. LDK apsigyveno pirmieji žydai. Jie gyveno daugiausiai miesto tipo gyvenvietėse ir gana koncentruotai, ─ tai sąlygoja ir jų paveldo požymius. Galime svarstyti apie žydų bendruomenę kaip apie atnešusią į Lietuvą naują kultūrinį dėmenį ─ hebrajų abėcėlę. Galime kalbėti ir apie jų statybos sprendimus, kuriuose oriento ir judaizmo tradicijos pritaikomos šiaurietiškai aplinkai. Esame nebetekę gebėjimo skaityti šių ženklų. Labai stiprus ir žydų bendruomenės intelektualinis palikimas. Lietuva pasaulio žydams litvakams yra nostalgiška kilmės vieta, kuri labai traukia“, ─ pranešime Lietuvos žydų paveldo unikalumą akcentavo doc. dr. J. Verbickienė. Lektorė mano, kad itin svarbus būtų kalbėjimas apie žydus kaip apie kaimynus. Ji pabrėžė, kad žydų kultūros pažinimui trukdo susiaurintas supratimas tik sinagogas suvokti kaip žydų paveldo dalį. Taip pat prie to prisideda disproporcija tarp Holokausto sklaidos ir žydų kultūros sklaidos: paprastai akcentuojamas Holokaustas ir pamirštama, kokio kultūrinio svorio netekome. Trečioji kliūtis žydų kultūros pažinimui, pasak J.Verbickienės, yra ta, kad daugiau rūpinamės pastatais, bet ne istorijomis apie žydų gyvenimą Lietuvoje. Ketvirtoji ─ žydų įvaizdis žiniasklaidoje kuriamas kaip kitoniškų, dažnai iliustruojant ortodoksų nuotraukomis, kurių mažoji dalis yra ir pačiame Izraelyje. Antroje praktinio seminaro dalyje dr. Dovilė Troskovaitė ir doktorantė Akvilė Naudžiūnaitė supažindino su internetiniais šaltiniais, kuriuos sėkmingai galime panaudoti ne tik istorijos ir pilietiškumo pagrindų bet ir gimtosios kalbos, dorinio ugdymo ir užsienio kalbų pamokose. Didelį įspūdį paliko ekskursija po Vilnių ,,Netikėtos žydų istorijos“, kurios metu sužinojome, kokias kultūrines, menines ir asmeninio gyvenimo akimirkas slepia Gedimino prospekto pastatai, Lukiškių aikštė ir netgi kalėjimas.
Mokyklos direktorius ir VšĮ Rytų Europos žydų kultūros ir istorijos centro direktorė pasikeitė kontaktiniais duomenimis ir aptarė studentų ir mūsų mokyklos mokinių bendradarbiavimą įgyvendinant bendrus projektus, skirtus tautinių mažumų istorijos tyrinėjimams.
Mokytoja Reda Valančienė
