Praėjo beveik 70 metų nuo Antrojo pasaulinio karo pabaigos.
Žmonija per visą istoriją neturėjo didesnio priešo, kaip fašizmas, ir pergalė pareikalavo nesuskaičiuojamų aukų. Jiezne, Antrojo pasaulinio karo karių kapinėse, ilsisi 327 tarybiniai kovotojai, 3-iojo Baltarusijos fronto 11-osios gvardijos ir 31-osios armijos kariai, kurie žuvo, kovodami su priešu dėl Jiezno aukštumų. Į kapines perkelti karių palaikai, kurių pirminės palaidojimo vietos buvo Stakliškėse ir Pelekonių, Nibrių, Kisieliškių kaimuose. 283 karių pavardės žinomos, o 44 palaidoti kaip nežinomi.
Šiomis dienomis, minint 68-ąsias pergalės prieš fašizmą metines, kapinių memoriale iškaltos dar trys karių pavardės. Maloniai stebina tas faktas, kad po daugelio metų, bendromis giminaičių, Rusijos ambasados, Lietuvos karo istorijos asociacijos ,,Užmiršti kareiviai“ ir Jiezno seniūnijos pastangomis, buvo įvardinti tie žuvusieji, kurių vis dar negali užmiršti jų artimieji.
Prieš pusę metų į Jiezno seniūniją paskambino maskvietis Aleksandras Kopilovas, su savo artimaisiais norėjęs sužinoti, kur palaidotas jo prosenelis V. G. Škarupinas. Jo šeima žinojo tik tai, kad jaunesnysis leitenantas Vasilijus Grigorjevičius Škarupinas, tanko T 34 vadas, žuvo Lietuvoje 1944 liepą. Kopilovams teko pabuvoti visuose kariniuose archyvuose, kad surastų reikiamus dokumentus. Po ilgų paieškų tapo žinoma, kad V. G. Škarupinas buvo sunkiai sužeistas tankų mūšyje Pabališkių kaime (Ašmintos seniūnija) ir, neatgavęs sąmonės, mirė karo lauko ligoninėje Jiezno seniūnijoje, Kisieliškių kaime, ten ir palaidotas kartu su likimo broliais.
Po archyvinės medžiagos studijos išaiškėjo, kad daug palaidotų kareivių tapo nežinomais dėl aplaidaus karo medikų darbo su dokumentais. Galima tik pavydėti dabar jau žinomo kario vaikaičiams užsispyrimo ir kantrybės, ieškant svarbių faktų painiuose dokumentuose. Kaip sakė asociacijos ,,Užmiršti kareiviai“ prezidentas Viktoras Orlovas, kartais buvo juntamas kai kurių valstybinių institucijų valdininkų priešiškumas, bet tyrimo rezultatai džiuginantys. Labai svarbu, kad seniūnijos administracija galėjo prisidėti, nustatant buvusios karo lauko ligoninės ir karių palaidojimo vietas, už tai esame dėkingi gyviems liudininkams – Pranui Bajorui ir Onai Geiščiūnienei. Nemažą darbą nuveikė ir Prienų rajono savivaldybės Tarybos narys Leonas Sakalavičius. Jo dėka sužinojome, kurioje vietoje Pabališkių kaime buvo pamuštas V. G. Škarupino tankas. Tą faktą liudija gyvieji liudininkai, kuriems per devyniasdešimt metų.
Gegužės 3 d. Jiezne sulaukėme garbingų svečių: Rusijos ambasados atašė pulkininko Sergiejaus. Sazanovo, Lietuvos karo istorijos asociacijos ,,Užmiršti kareiviai“ prezidento V. Orlovo ir svarbaus Rusijos politiko Igorio Kopilovo su šeima (V. G. Škarupino vaikaitis). Svečiai padėjo vainikus prie skulptūros tarybiniams kariams ir gėles ant granitinės plokštės, kurioje iškaltos naujos pavardės raidės: Мл. л-нт. В.Г. Шкарупин. Aplankėme ir šio kario paskutinės kovos ir mirties vietas Kisieliškių, Nibrių ir Pabališkių kaimuose. Atmintyje ilgam išliks jaudinančios scenos, kai žuvusio kario vaikaitis paima saują žemės tam, kad parvežtų į gimtinę ir pabertų ant motinos kapo, kuri taip ir nesulaukė grįžtančio iš karo sūnaus. Beje, šios šeimos likimas nemažiau jaudinantis. V. Škarupino motina – lietuvė, pamilusi Pirmojo pasaulinio karo dalyvį, rusą G. Škarupiną ir nutekėjusi į jo gimtinę. Iš ten ji jau niekada negrįžo, tačiau Lietuvos žemė priglaudė jos sūnų, žuvusį Antrajame pasauliniame kare.
Daugybė nežinomų karių ilsisi Lietuvos kapinėse, dauguma tokiais ir liks. Karas seniai pasibaigė, bet jo atgarsiai aidės per šimtmečius, ragindami žmoniją būti budriems. Fašizmas gal ir nugalėtas, bet jo sėklos gyvybingos, ir su tuo turime kovoti visi, kokios tautybės bebūtume: lietuviai ar rusai, žydai ar vokiečiai.
Algis Bartusevičius,
Jiezno seniūnijos seniūnas
