Tą užtikrintai prižada Jiezno vaikų globos namų direktorė Jūratė Žukauskienė, kuriai teko sunkus uždavinys suplanuoti įstaigos biudžetą, kuris šiemet buvo ženkliai sumažintas. Pasak direktorės, iki 2007 metų visus globos namus finansavo valstybės biudžetas, o vėliau atsakomybė už vaikų išlaikymą buvo perduota savivaldybėms, iš kurių jie atvyksta. Finansavimas iki šiol išliko dvigubas – dalį lėšų globos namai gauna iš valstybės biudžeto už vaikus, kurie čia apsigyveno iki 2007 metų, kita dalis – savivaldybių skiriamos išmokos. Vaikų skaičius, o taip pat ir išmokų jiems kiekis, nuolat kinta, nes vieni globotiniai užaugę visam laikui palieka globos namus, kiti – grįžta į savo šeimas ar priimami globėjų, atvyksta naujokai.
Šiais metais Jiezno vaikų globos namai sulaukė netikėto ir skaudaus smūgio iš valstybės. Įstaiga jau tikėjosi 2013 metams gauti mažiau lėšų, nes, mažėjant valstybės išlaikomų vaikų skaičiui, jų išlaikymui pernai gauta apie 48 tūkstančiais litų mažiau. Tačiau tokiam ženkliam lėšų „nurėžimui“ nesiruošė – 2013 metų vasario mėnesį asignavimai iš valstybės biudžeto įstaigai buvo sumažinti daugiau kaip puse milijono litų. Finansinę „skylę“ dar didino ir savivaldybių skolos – aplinkinės už pernai metais teiktas paslaugas buvo skolingos apie 45 tūkstančius litų, o Prienų – daugiau kaip 200 tūkstančių litų. Tiesa, skolos dabar jau grąžintos, bet prieniškiai liko skolingi apie 20 tūkstančių litų už 2012 metus ir dar nėra sumokėję nei lito už šių metų paslaugas. Kaip pasakojo direktorė ir jos pavaduotoja Meilutė Blekaitienė bei vyresnysis socialinis pedagogas Romas Joneliūnas, dėl tokios situacijos teko pergalvoti įstaigos veiklą, pakeisti daugelį planų. Tiesa, vaikų gyvenimui sumažėjęs finansavimas jokios įtakos neturės. Pasak direktorės, kiekvienam vaikui yra skiriama tikslinė išmoka, kuri naudojama tik jo reikmėms. Bet numatyti vidaus erdvių remonto, aplinkos aptvėrimo darbai bus atidėti geresniems laikams, nors, anot R. Joneliūno, labai norėtųsi, kad visi globotiniai gyventų jaukiuose ir dailiuose kambariuose, naudotųsi gerai įrengtomis virtuvėlėmis ir higienos patalpomis. Lėšų globos namams sumažinimas skaudus, sako J. Žukauskienė, ypač dėl to, jog apie tai nebuvo iš anksto įspėta. Vis dėlto, anot jos, savivaldybės turėtų žinoti, jog, pasibaigus dotacijoms iš valstybės biudžeto, paslaugų kaina turės didėti, ką teko daryti ir šiemet, kadangi ir taip Jiezne teikiamų paslaugų kaina iki 2013-ųjų buvo viena mažiausių šalyje.
Tokia tvarka, kai savivaldybės turi susimokėti už vaikų išlaikymą globos namuose, gal ir būtų gera, tačiau, anot J. Žukauskienės, bėda ta, kad savivaldybių biudžetai kol kas yra vis mažinami, tad joms nėra didelio noro ir galimybių pinigus atiduoti globos namams. Pastaruoju metu pastebėta, kad vaikai laikomi probleminėse šeimose iki kritinių situacijų, kai jau nebegalima kita išeitis, kaip tik atskyrimas nuo tėvų. Vis dažniau į globos namus patenka 15 – 16 metų vaikai, kurie jau yra labai smarkai traumuoti savo aplinkos, linkę į nusikaltimus, arba jau ir nusikaltę. Kaip teigė M. Blekaitienė, su tokias globotiniais tenka labai sunkiai dirbti, aukoti daug kantrybės ir pastangų, nes staigių ir stebuklingų pokyčių negali būti. Jos manymu, jaunesnio amžiaus vaikams, paimtiems net ir iš itin daugiaproblemių šeimų, lengviau padėti – kuo anksčiau jie atitraukiami nuo tokios aplinkos, tuo geriau. Bet ir tai dar ne išeitis. Neturi būti palikta likimo valiai ir šeima – tėvams turi būti sudarytos sąlygos gydytis nuo priklausomybių, įsidarbinti, pakeisti gyvenimo būdą, kad jie galėtų atsitiesti ir susigrąžinti vaikus. Juk, pasak direktorės, viena svarbiausių globos namų užduočių ir yra paruošti vaiką grįžimui į savą arba globėjų šeimą. Deja, praktika rodo, jog vyresnių vaikų, ypač turinčių ydingų polinkių, žmonės nenori priimti į šeimas, bijo sunkumų ir atsakomybės. Tad, nors globos namai turi būti laikina stotelė vaikui, bet realybė itin skaudi – iš 61 Jiezne gyvenančio vaiko 15 grąžinti atgal iš globėjų šeimų. Tad jų gyvenimai sulaužyti du kartus, o su pasekmėmis ateityje teks susidurti visai visuomenei.
Šalia sunkių darbų ir planų išgyventi Jiezno vaikų globos namų darbuotojai sprendžia ir kitus jiems opius klausimus. Kaip teigė direktorė, buvo kreiptasi į Prienų rajono savivaldybės administraciją su prašymu 2014 metais sumažinti maksimalų darbuotojų skaičių. Kai kuriuos darbuotojus teks atleisti, nes mažėja vaikų skaičius, bet, pasak J. Žukauskienės, stengiamasi, kad tai nebūtų skaudu, tariamasi su žmonėmis, ir pirmiausiai kreipiamasi į tuos, kurie turi galimybių dirbti kitur, gali išgyventi iš pensijos. Vis dėlto, bet kokios permainos, kurios globos namuose vyksta dėl finansinių ar kitų priežasčių, čia gyvenančių vaikų nenuskriaus, to visomis jėgomis siekia ir sieks čia dirbantys ypatingi žmonės – socialiniai darbuotojai, jų padėjėjai, vadovai, visa vieninga ir ištverminga įstaigos bendruomenė.
