Krašto istorija
Birštono kurhauze vyko konferencija „Kaimyniniai kraštai kovoje už laisvę. 1863–1864 m. Viltys, netektys ir tragedijos“
Birželio 27 d. Birštono kurhauze vyko tarptautinė istorikų konferencija „Kaimyniniai kraštai kovoje už laisvę. 1863–1864 m. Viltys, netektys ir tragedijos“, kurią organizavo Birštono muziejus. Konferencijoje dalyvavo Lenkijos Respublikos Suvalkų apskrities archyvo vyresnysis mokslinis bendradarbis, istorikas Andžejus Matusievičius, Kauno apskrities archyvo direktorius, istorikas Gintaras Dručkus, Kauno savivaldybės civilinės metrikacijos skyriaus vedėjas, Kauno apskr. bajorų vadas, bajoras […]
Skaityti daugiau
Birštono Kurhauze – 1863 m. sukilimo aidai
Birželio 27 dieną (ketvirtadienį), 14.30 val., į Birštono Kurhauzą (B. Sruogos 2) rinksis Lietuvos ir Lenkijos lokalinių tyrinėjimų istorikai, muziejininkai, garbių krašto ir visos Lietuvos bajorų ainiai, kultūros darbuotojai, kraštotyrininkai, žingeidi mūsų bendruomenė. Birštono muziejus, šiuos metus skirdamas 1863 m. sukilimui, įsijungia į aukščiausią muziejaus kūrybinės veiklos formą –mokslinę konferenciją „Kaimyniniai kraštai kovoje už laisvę […]
Skaityti daugiau
LDK galiūnų Pacų atmintis kviečia gerai kaimynystei
Trys svarbios datos, trys istorinės paralelės šiais metais mus, kaimynus, sujungia į didelį garbės regioną. Prieš 390 metų, 1623 m. vasarą, Birštono, Prienų seniūnas, LDK vicekancleris Steponas Pacas su žmona Ona Dusetiške fundavo antrąją Birštono bažnyčią, jai priskirdami Stelmų kaimą (vieta kol kas neišaiškinta –V. K.). Prieš 380 metų, 1633 m., Steponas Pacas su žmona […]
Skaityti daugiau
Iš Birštono muziejaus fondų. Lietuvos nacionalinio judėjimo veikėjai Birštone
Daugiau kaip 80 metų nuotrauka mums mena atkaklią, kūrybingą, demokratišką asmenybę. 1929 metų vasarą teisininkas, dramaturgas, visuomenės veikėjas Juozas Vilkutaitis – Keturakis buvo apdovanotas Gedimino ordinu. Liepą jis su sūnumis Viktoru, tuo metu studijavusiu Prancūzijoje, ir dar gimnazistu Vytautu atvyko į Birštoną ir nusifotografavo sanatorijos pastato kairėje. J. Vilkutaitis (1869 – 1948) vienuolikos metų susižalojęs […]
Skaityti daugiau
Tautą pažadinęs sukilimas – muziejaus naktyje
1863-1864 metų sukilimas patyrė skaudų pralaimėjimą. Žiaurios represijos, sukilėlių ir jų rėmėjų žudynės, trėmimai, kalbos ir spaudos draudimas, totalus lietuvybės naikinimas… Regis, tik tokie buvo šios kovos už tautos ir valstybės laisvę rezultatai. Tačiau, pasak istoriko, Birštono muziejaus vyr. fondų saugotojo Vytauto Kuzmicko, sukilimas ir netgi jo numalšinimas davė itin vertingus vaisius – pažadino tautos […]
Skaityti daugiau
Birštono muziejuje – garbus bajoras
Šeštadienį, gegužės 18 dieną 18 valandą Birštono muziejaus naktyje visuomenė išvys garbų, dvasingą žmogų, 1862 m. liepos 21 d . revoliucionierių susitikimo dailininko Antano Zaleckio palikuonį Arturą Ruką Daujotį. Pristatome jį krašto visuomenei. Archontas, Arturas Rukas Daujotis, g. 1960 m. Kražiuose, Grifo herbo bajoras, grafas von Derneck, Garbės bajoras (Bajorystės pripažinimo dokumentas Nr. 003). Nuo […]
Skaityti daugiau
Taisykim Birštono istorijos traktavimo klaidas… Birštono kurorto salė
Birštono kurhauzas yra anksčiau vadintas kurorto sale, tad kurhauzo istoriją pradėkime ne nuo 1885 m. Kurorto salė buvo statyta 1858-1860 m. kurorto verslininko, Panemunio dvaro savininko Adomo Bartoševičiaus pastangomis, konkrečią datą, išnagrinėję daugybę dokumentų, ateityje dar patikslinsime. 1862 m. liepos 21 d. kurorto salę jau atrado žymūs Lietuvos elito atstovai, 1863 m. sukilimo organizatoriai. 1874 […]
Skaityti daugiau
130 metų senumo nuotraukoje – garbingas Birštono krašto bajoras
Birštono savivaldybės Panemunio kaime Onos Žukauskienės name ant sienos kabo jai brangi jos senelio bajoro, Panemunio dvaro savininko, gydytojo Vaclovo Bartoševičiaus (1838 – 1914), bajorų Adomo Bartoševičiaus ir Dominykos Jodkovskos sūnaus nuotrauka. Ją nufotografavome. V. Bartoševičiaus tėvas, taip pat gydytojas, verslininkas Adomas Bartoševičius (1788 – 1881) rėmė 1831 m., 1863 m. sukilimo dalyvius, prisidėjo prie […]
Skaityti daugiau
Ekonominiai karai tarpukario Birštone. Birštono keltas 1929-1939 m.
Tiek XIX a. II pusėje, tiek XX a. pradžioje poilsiautojai į kitą Nemuno pusę, į Druskų mišką, persikeldavo valtimis. Kurortą perėmus Raudonajam Kryžiui, buvo pradėtas naudoti keltas. Raudonajam Kryžiui kelto savininkai mokėdavo 620 Lt mokestį. Kelto sezonas – nuo kovo pabaigos iki spalio pabaigos. Už žmogaus perkėlimą į vieną pusę buvo imama 10 ct, už […]
Skaityti daugiau
Pirmasis 1918 m. atkurtos Lietuvos valdžios dokumentas Birštone
Kiekvienas šį mėnesį užsukęs į Birštono muziejų atkreips dėmesį į čia eksponuojamas 1919 m. Birštono parapijos komiteto, Birštono valsčiaus dokumentų kopijas, gautas iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo. Nors parapijos komitetas veikė iki 1919 m. kovo, o valsčiaus komitetas – iki 1919 m. pabaigos, bet šios lietuviškos valdžios institucijos atliko didelį darbą, rūpindamos gyventojų saugumu, padėdamos […]
Skaityti daugiau
1918 m. Vasario 16-oji ir Birštono krašto mokykla
Lietuvos nepriklausomybės paskelbimas iššaukė patriotinį sąjūdį krašte. Jau į Valkininkus besiruošiančio išvykti klebono Jono Karvelio ir kitų parapijos komiteto narių, Nemajūnų klebono J. Kunigėlio pastangomis buvo ieškoma mokytojų Birštono dviklasei pradžios mokyklai, Nemajūnų, Siponių, Matiešonių ir Vėžionių vienklasėms pradžios mokykloms. Apie tai liudija skelbimai 1918 m. liepos 10, liepos 16 d. Lietuvos katalikų savaitraštyje „Tėvynės […]
Skaityti daugiau
Kipras ir Elena Petrauskai Birštone
1939 m. vasarą į Birštoną atvyko žinomas Lietuvos ir Rusijos operos tenoras Kipras Petrauskas ir poetė, aktorė, dramaturgė Elena Žalinkevičaitė – Petrauskienė. Kiprui tuo metu buvo penkiasdešimt ketveri, jo žmonai 39-eri. Poilsiui jie pasirinko kitą Nemuno pusę, vasarnamį dar reikia nustatyti. Tai buvo paskutinė menininkų vasara nepriklausomoje Lietuvoje. Menininkai susituokė 1928 m. Jie užaugino 3 […]
Skaityti daugiau
Garbingos Birštono praeities puslapiai. 1863 – 1864 m. sukilimo prologas Kurhauze
Kiekviena prabėgančia akimirka vis labiau beldžiamės į 2013-ųjų duris. Tai metai, kada savo istorinę atmintį atversime prieš 150 metų prasidėjusiam didžiajam lenkų ir lietuvių tautų sukilimui. Jame dvi tautos siekė nusimesti carizmo jungą, atgaivinti bendrąją Respubliką, galutinai išspręsti opų žemės nuosavybės kaime klausimą. Lietuviai vieno iš sukilimo vadovų kunigo A. Mackevičiaus asmenyje jau iškėlė ir […]
Skaityti daugiauBirštonas – Lietuvos diplomatijos istorijoje
Sugrįžtant į praeitį 1919-1926 m. laikotarpyje Lietuvos santykiai su latviais buvo labai įtempti, abiejų valstybių ginkluotose kovose būta net aukų. Lietuvai teko atsikovoti Palangą ir Mažeikius, o Alūkstą ir Papę atiduoti latviams. Aptarti santykių normalizavimą 1927 m. rugpjūčio 17 dieną į laikinąją sostinę atvyko Latvijos užsienio reikalų ministro F. Cielenčo vadovaujama delegacija. 1927 m. rugpjūčio […]
Skaityti daugiau
Birštono etnografinės lazdos
„Neišsižadėk tarbos, lazdos ir tiurmos“, „Lazda turi du galus“, „Neperlenk lazdos“, „Svetima lazda geriau kuprą lygina“ (liaudies išmintis). Lazda visą laiką buvo varguolių draugas, senukų sargas, burtas nuo nelaimių, tinginių ir skriaudikų auklėtojas. Nuo 19 a. vidurio iki 20 a. 7-tojo dešimtmečio dar kaimiškojo Birštono liaudies meistrai drožinėdavo lazdas, kurias įsigyti buvo poilsiautojo prestižo klausimas. […]
Skaityti daugiau
Pirmieji krašto žmonių susidūrimai su slavais
„Remiantis archeologinių tyrinėjimų duomenimis, Paverknių piliakalnyje stovėjusi pilaitė buvo priešų užpulta ir sunaikinta du kartus. Surastos lanko strėlės yra būdingos Kijevo Rusios kariams. Matyt, pilaitės puolimus galima susieti su XI – XII vykdytais jos kunigaikščių žygiais į Lietuvą. Vienas tokių žygių buvo 1132 metais. Jame dalyvavo Gardino kunigaikštis Vsevolodas“ (G.Zabiela. Paverknių piliakalnių liekanų tyrinėjimai; 1994 […]
Skaityti daugiau