Krašto istorija
Artimųjų pėdsakų beieškant
Prieš Antrąjį pasaulinį karą Balbieriškyje gyveno gausi žydų Kancedikų šeima. Tėvas Jankel Girš Kancedikas ir motina Judit turėjo aštuonis vaikus – Chackelį, Abraomą, Bertą, Benžaminą, Sonią, Meilachą, Borisą ir Dovydą. Dar neprasidėjus karui Sonia išsikėlė gyventi į Prienus, buvo dantų gydytoja, Benžaminas išvyko į JAV, Meilachas apsigyveno Kaune. Dovydas ir Abraomas iki lemtingos 1944 m. […]
Skaityti daugiau
Užmiršti istorijos puslapiai. Dvi benzino degalinės Jiezne tarpukaryje, 1929-1939 m.
XX a. trečiojo dešimtmečio pabaiga – ketvirtojo dešimtmečio pradžia pasižymėjo sparčia Lietuvos automobilizacija. Keleivinis transportas, prasidėjęs dar 1919 metais, išaugo. 1927 metais įvairiais maršrutais keleivius aptarnavo 124 autobusai,1932 m. – jau 260. Per mūsų kraštą ėjo populiarūs keleivinių autobusų maršrutai: Alytus-Kaunas per Jiezną, Alytus-Kaunas per Prienus, Vėžionis, Varėna-Alytus-Kaunas, Alytus-Marijampolė ir daugelis kitų. Ypač turtingesnėje krašto […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas (IV). Stanislovo Kvintos malūnas
Aplink Jiezno ežerą Įdomus beveik šešiasdešimties metų senumo valdų aplink Jiezno ežerą planas. Nuo XVI amžiaus 2-ojo dešimtmečio valdos aplink ežerą ir pats ežeras priklausė Jiezną valdžiusiems kunigaikščiams Holovčinskiams, grafams Pacams, porą dešimtmečių – kilmingiesiems Penčkovskiams, Kamenskajai ir kitiems, o nuo 1874 iki 1918 metų – Drija herbo bajorams, kilusiems iš Švenčionių apylinkių, Kvintoms. Nuotraukoje […]
Skaityti daugiau
Garbingųjų giminių ainiai Prienuose
Šį trečiadienį, rugpjūčio 12 d.,10.30 val. į Prienus apžiūrėti savo giminės kapų atvyksta garbingųjų bajorų Geištarų ir Šiukštų ainiai: Ewa Giejsztor, Zofija Karpinska ir Stanislaw Karpinski. Praėjusiais metais straipsnio autoriui dirbant Birštone svečiai lankėsi ten (autoriaus nuotrauka), užsimezgė glaudūs kontaktai, keitimasis istorine informacija. Šį trečiadienį svečiai aplankys savo artimųjų Geištarų ir giminaičių Šiukštų kapus. Garbinguosius […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas (III). Grikapėdžio malūnas ir elektros stotis
Elektros stotis Sukaupęs lėšų Jurgis Mikaila pastatė gelžbetoninę užtvanką, įrengė antrą galingesnę turbiną, generatorių ir nutiesė 2,5 km ilgio elektros liniją į valsčiaus centrą – Jiezno miestelį. Projekto suderinimo brėžinių pateikimas užtruko iki 1930 metų kovo. Tų metų kovo 14 dienos leidime, kurį pasirašė finansų ministras J. Tūbelis ir Prekybos departamento direktorius J. Norkaitis buvo […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas. Malūnai (II). Sugrįžimas į Grikapėdį
Viename seniausių ir galingiausių krašto malūne Grikapėdyje nebuvau 55 metus.1960 metais buvau trečiokas, kartu su klase aplankėme šį malūną. Dar krito vanduo ant turbinos, sukosi malūno girnos, byrėjo į talpas miltai. Tada niekas nepasakojo apie istorinius laikus, apie sudėtingus žmonių likimus. Buvo kalbama apie gražią dabartį ir dar gražesnę ateitį. Šiomis dienomis į Grikapėdį su […]
Skaityti daugiau
Mūsų krašto tarpukario paveldas. Malūnai (I)
Iki šiol nėra pažvelgta į tarpukario technikos ir vietinės pramonės paveldo paminklus – malūnus bei su to laikotarpio vandens energija susijusias vietines elektros stotis.Vėliau paliesime lentpjūves ir plytines. Kreipiamės į krašto žmones, gal dar gyvi darbo tose įmonėse liudininkai, gal galite pasidalinti įdomiomis nuotraukomis – visi ieškokime dar išlikusių šių objektų pėdsakų. Jų nemažai būta […]
Skaityti daugiau
Igno Šablausko (1861-1933) gyvenimo pėdsakais (VII). Saulėlydis
1933 m. gegužės mėnesio žurnale „Medicina“ buvo išspausdintas Igno Šablausko nekrologas, kurį parašė Lietuvos dantų gydytojų sąjungos pirmininkas, dantų gydytojas S. Griliches: „Niekieno nepastebėtas ir niekam nežinant apleido šį pasaulį a. a. Ignas Šablauskas, vienas iš senesnių gydytojų. Velionis buvo apsigyvenęs savo vasarnamyje, Birštone. Šituo adresu jam buvo išsiųsta gautų iš Kauno m. ligonių kasos […]
Skaityti daugiau
Lietuvos valstybės dienai. Jiezno krašto bajoro Jono Verbylos garbė
Taip jau atsitiko, kad Lietuvos didžiosios kunigaikštystės valdovai Jiezno apylinkes atrado vėlai. Aplinkui buvo pelkės, brūzgynai, neįžengiamos vietos, kurių net kryžiuočiai žygiuose į Trakus ir Vilnių vengė. Tik po šimto metų, 1492 m. po Vytauto Didžiojo ir kitų gediminaičių lankymosi Birštono rezidencinėje poilsio ir medžioklės pilyje, į istoriją patenka ir Jiezno vardas. Lietuvos valdovai, dalinantys […]
Skaityti daugiau
Joninių šventės Jiezno krašto sovietinės savivaldos metais – 1950-1962 m. (III)
Joninių šventės atmintis neišblėso, tačiau vykstant pasipriešinimui okupantams atrodė tiesiog nepadoru švęsti. Todėl galima suprasti partizanų sankcijas prieš besilinksminusius šokių vakaruose. Krašte liejosi kraujas, vyko žmonių trėmimas, buvo tyčiojamasi iš partizanų palaikų, o ir kai kurie neatsakingi partizanai naudojo terorą prieš tariamai kolaboravusius su sovietais vaikus, moteris, senelius. Po paskutinės tremties 1952 metais ir Stalino […]
Skaityti daugiau
Primirštos Joninių šventės atgaivinimas tarpukaryje (II). Sukurkime laužus
Apie Joninių šventės atgaivinimą jau buvo kalbama 1928 m., šventė buvo švenčiama 1929 ir 1930 m. – Vytauto Didžiojo metais, tačiau esminis atgaivinimas prasidėjo 1931 m. birželį, prieš pat Lietuvos šaulių sąjungos 12-etį. Joninių šventės manifestas – „Sukurkime laužus“ Šis kreipimasis buvo paskelbtas 1931 m. birželio 18 dienos Lietuvos šaulių savaitraštyje „Trimitas“: „Jau netoli ta […]
Skaityti daugiau
Primirštos Joninių šventės atgaivinimas tarpukario Lietuvoje (I)
Senovinė Joninių šventė nuo seno buvo sieta su vasaros, vidurvasario, šienapjūtės pabaiga, saulės ir ugnies švente. Dėl Sekminių, Žolinės papročių įtakos ši šventė buvo nustumta į pašalį. Praeito amžiaus trečiojo dešimtmečio pabaigoje Lietuvos šaulių organizacija, dėl to, kad buvo įkurta 1919 m. birželio 24 dieną, Jonines paskelbė savo organizacijos įkūrimo data, o „Jaunosios Lietuvos sąjunga“ […]
Skaityti daugiau
Jiezno kraštas sovietinės savivaldos metais – 1950-1962 (II). Statybų metai
1956-1961 metų laikotarpis tuometinėje Jiezno savivaldybėje pasižymėjo sparčia tiek rajono bendrosios infrastruktūros, tiek gyvenamųjų namų statyba. Jundeliškių HES statyba Prieš skaitytojus Strazdiškių kaimo senolio Prano Milkevičiaus nuotrauka, kurioje įamžinti pirmieji šios mažosios hidroelektrinės statytojai. Gerbiamasis Pranas yra pirmoje eilėje antrasis iš dešinės. Gal kiti su juo dirbę atpažins save ir atsilieps? 1955 m. pabaigoje sovietinės […]
Skaityti daugiau
Jiezno kraštas sovietinės savivaldos metais – 1950-1962 m. (I)
Kas tie dvi laiko ribas žymintys skaičiai? Ne, tai anaiptol ne laisvės ženklai, tai tik geresnių galimybių išgyventi sovietinę okupaciją simboliai. Turgaus aikštėse 1950-1952 m. dar buvo niekinami partizanų kūnai. Pasibaigus paskutiniam trėmimui 1952 m., ir toliau trėmimais buvo gąsdinama. Prasidėjo totalinis ūkininkų nuvarymas nuo savos žemės, kolektyvizacija. Mirus 1953 metais Stalinui, „pašiltėjo“ sovietinė sistema, […]
Skaityti daugiau
Kraštotyrinis – leidybinis projektas „Krašto garbė. Mūsų žmonės Lietuvos kariuomenėje 1918-1940 m.“ Už mūsų ir jūsų laisvę!
Sužinoję apie projektą, kuris taip pat yra skelbtas ir Lietuvos istorikų mėnraštyje „Voruta“, atsiliepė nemažai tarpukario privalomosios karinės tarnybos kariškių sūnų ir anūkų iš įvairių Lietuvos vietų. Mūsų nedidelės pajėgos ir kuklios finansinės galimybės neleidžia apdoroti tokios gausios informacijos. Tad tenka tik padėkoti patriotiškai nusiteikusiems Lietuvos žmonėms ir priminti, kad mūsų projektas regioninis ir gan […]
Skaityti daugiau
2015-ieji – Justino Marcinkevičiaus metai. Sovietinis nuvarymas nuo žemės Justino Marcinkevičiaus gimtinėje Važatkiemyje
Neišpasakytai svarbus visais laikais buvo kaimo žmogaus ryšys su sava žeme. Žemė buvo visų istorinių epochų klausimų klausimas, problemų problema, sprendimų sprendimas. Ji kaimo žmogų maitino, jo dvasią palaikė, jam optimizmą sunkiausiomis gyvenimo akimirkomis suteikdavo. Literatūros istorijos tyrinėtojas R. Pakalniškis yra pastebėjęs ir atkreipęs dėmesį į šiuos didžiojo tautos žmogaus ir poeto Justino Marcinkevičiaus prisiminimus: […]
Skaityti daugiau