Vilija Čiapaitė
Rusų aktorius, režisierius, mokytojas ir vienas iš Maskvos dailės teatro įkūrėjų Konstantinas Stanislavskis yra pasakęs: „Jei žemėje yra stebuklų, tai jie vyksta teatre“. Kovo 16 dieną mes, žiūrovai, atvykome pažiūrėti stebuklo, kurį sukūrė Birštono vienkiemio teatras. „Juk teatras prasideda nuo rūbinės“ (rusų teatro aktorius ir režisierius K. Stanislavskis) ir toliau mus veda stebuklų link.
Birštono vienkiemio teatras tarsi kartoja šiuos žinomo teatro guru žodžius ir eina nusibrėžta linija, siekdamas aukščiausio įvertinimo.
Prieš 16 metų įsikūrusiam Birštono vienkiemio teatrui vadovavo režisierė Dalia Banienė. Jos suburti aktoriai mėgėjai net sapnuoti nesapnavo, jog jų buvimas, vaidyba pakels kartelę vos ne iki profesionalaus lygio.
Tuomet mėgėjų teatre vaidino vietiniai Vienkiemio gyventojai, kurie atitrūkę nuo kasdienės rutinos ne tik mokėsi vaidmenų, bet ir linksmai pasibūdavo draugėje. Ir štai tokia kasdienybė, vaidinimai juos tarsi surišo, sujungė.
Dar 2006 metais ūkininkų Marytės ir Jono Galinių sodyboje vyko Klojimo teatrų šventė „Kur Nemuno mėlynas kelias“. Čia susirinko tie, kurie nebuvo abejingi teatrui, nuostabiam gamtos grožiui ir paprastai kaimo sodybai. Pamenu, kai pirmą kartą buvome pakviesti į Galinių sodybą, netikėjome, jog ši šventė taps tradicine. Tuomet a.a. LR Seimo narys Juozas Palionis ant rato padėjo sudėlioti žibintus, sakydamas, jog jo svajonė yra, kad ši sodyba taptų vieta, kur kasmet vyktų klojimo teatrų festivaliai. Jo noras tapo realybe!
Ir štai 2013 metais režisiere pradėjo dirbti birštonietė Beata Urbanavičiūtė – Klimavičienė. Ambicinga ir turinti savo vizijas jaunoji režisierė daugeliui sukėlė dvejopas nuomones. Kad ir ką aplinkiniai galvojo, tačiau Beata nesustojo, nenuleido rankų. Kartu su ja dirbo ir vaidinusieji nuo pradžių aktoriai-mėgėjai. Vis tik ambicijos, kitoks požiūris į teatrą, mokėjimas bendrauti, įkvėpti daugelį, tarsi subūrė, suklijavo darbui, kuris kasmet vis vertė tobulėti, ieškoti naujų terpių, siekiamybės. Daugelis aukojo laiką, kūrė stebuklus ir kolektyvas tapo kaip vienas tvirtas kumštis. Beata įžvelgė ir permatė, koks vaidmuo tinka vienam ar kitam aktoriui, kai teko rinktis spektakliams. Taip žingsnelis po žingsnelio ir prasidėjo kelionių bei laimėjimų maratonas. Pasitikėjimas režisiere taip pat paveikė aktorių profesionalumą, nes kiekvienas norėjo įdėti savo dvasios elemento į vaidybą, kuri kaskart tapo vis aukštesnio lygio.
Ir štai praėjusieji metai, kurie buvo paskelbti Lietuvos valstybės atkūrimo šimtmečio metais, Birštono vienkiemio teatrui tapo dosniais. Tačiau iki to, kaip sakoma, ambicingoji režisierė išsikėlė sunkią užduotį – suvaidinti tokį spektaklį, kuris atspindėtų šalies dvasią. Buvo pasirinktas spektaklis „Kalboje tautos stiprybė“. Jis skirtas mūsų tautos šviesuoliui Vydūnui. Tai, manau, buvo gana sunkus darbas, nes spektaklio vienovei reikia atkurti įvykius, paties Vydūno mintis, jų seką, Valstybinių įvykių eiliškumą. Režisierė turėjo išgryninti ne vieną mintį, sujungti į visumą, kad ši atsispindėtų spektaklyje.
Beje, iki tol vaidinusiems komedinius vaidmenis teatro aktoriams šis spektaklis turėjo būti iššūkis. Juk sukurti publicistinį vaidinimą pareikalavo nemažai kantrybės ir pastangų. Spektaklyje dalyvavo įvairaus amžiaus ir profesijų žmonės, tačiau juos visus suvienijo meilė Lietuvai ir kalbai.
Dar teko ne vieną repeticiją šlifuoti, klijuoti, kartoti spektaklio silpnąsias vietas, tačiau 2018 metais spektaklis „Kalboje tautos stiprybė“ buvo pristatytas XXIV kartą vykusiame Lietuvos suaugusiųjų teatrų apžiūros – šventės „Atspindžiai“ regioniniame ture. Šiame konkurse teatras dalyvavo jau trečią kartą ir antrą kartą tapo laureatais. Po puikaus pasirodymo kolektyvas buvo pakviestas į baigiamąją Lietuvos miestelių ir kaimų mėgėjų teatrų šventę „Atspindžiai“.
Kaip sakoma, viskas laiku ir vietoje – nuostabi kolektyvo dvasia ir spektaklis, kuris atitiko šalies ir kiekvieno žmogaus šventinę dvasios mintį. Tačiau tie metai, kuomet kolektyvas dirbo nenuleisdamas kartelės, buvo pastebėtas ir įvertintas Lietuvos liaudies kultūros centro ir Pasaulio lietuvių dainų šventės fondo. Taigi teatras už kūrybinius nuopelnus ir spektaklį „Kalboje tautos stiprybė“ apdovanotas aukščiausiu mėgėjų teatro kūrybinių pasiekimų įvertinimu ,,AUKSO PAUKŠTĖ“.
Aukso lietus, gėlių jūra ir džiugesio bei plojimų antplūdis suteikė kolektyvui nuostabiausią akimirksnį.
Ir dar. Spektaklio pabaigoje užtraukta Maironio „Lietuva brangi“ privertė visus žiūrovus atsistoti ir dainuoti drauge. Tai buvo akimirka, įrodanti, jog lietuviai vieningi ir myli savo šalį.
