Vilija Čiapaitė
„Galvijau, vėl grįžai pripampęs alaus“, – vos atvėrusi duris pradėjo šaukti kaimynė. „Aš… su draugais, po krepšinio…“, – ėmė teisintis vyras. Nugirdęs kaimynų „pokalbį“, pradėjau mąstyti, kaip čia išsiaiškinus, kas asilas, šiaip gyvulys ar dar koks gyvūnas.
Taigi vieną vakarą, kuomet kaimyno ir mano žmonos buvo išėjusios, aš, asilas, pasikviečiau kaimyną galviją į svečius. „Pasidomėkim, kiek už tokio plauko galvijus mūsų pačios gautų, – pasiūliau kaimynui, – jei jau mus tokiais vadina, pabandykim įkainoti save“. Pasiimam laikraštį, kuriame reklamuojasi galvijų supirkėjai. Surenkame pirmą pasitaikiusį numerį, o šiam atsiliepus ir klausiame: „Kiek, ponuli, už galvijus moki?“ Šis nesutrikęs atsako, kad už veršius vienokia kaina, už telyčaites truputį didesnė, o už karves – mažiausia. „O kiek, ponuli, mokėtum už asilus?“ – klausiu pašnekovo. Šis atsako, jog tokių nesuperkąs, ir dar pasmalsavo, kiek jų esama. Tada aš ir sakau: „Žmona liepia eiti pas savo draugus asilus, o jų turiu per dešimtį… tai, pamąstęs, ir nutariau sužinoti, kiek gi asilas kainuojąs“. Pašnekovo būta linksmo ir supratlyvo, nes iškart atsakė: „Na… reikėtų paieškoti, gal kas ir superka, tik ne aš“. Ir tada man kilo dar vienas klausimas pašnekovui: „O ožinus superkat?“ „Nee, o kas tai per gyvūnas?“ – pasmalsavo šis. „Tai mūsų pažįstamas. Vos išgirdęs kokią paskalą, tuoj ją paskleidžia, tai mes jį ožinu vadiname…Būtų gerai sužinoti, kiek ir šis kainuoja“, – tvirtai klausinėjau. Pašnekovas, kurį laiką pakikenęs kitame laido gale, atsakė, kad ir tokių nesuperkąs. „O kiaules ar superkat?“ – dar kartą paklausiau. „Superkame, o ar daug jų turit“? – išgirdau smalsų klausimą. „Aha, turime. Kai ant kamščio užlipęs namo sugrįžtu, žmona mane ir draugus kiaulėmis išvadina“. Pašnekovas pasakė kainą ir, linksmai nusijuokęs, suskubo atsisveikinti, linkėdamas susitaikyti su pačiute ir nepavirsti galviju. O mudu su kaimynu atsisėdę ilgai skaičiavome, svėrėmės ant svarstyklių ir nutarėme nerizikuoti ir nebūti nei asilu, nei kiaule, nei dar kokiu galviju, nes kainos mažokos ir žmonos nagus nusigraužtų – būtų tik Monkės biznis….
