Algis Bartusevičius: „Jiezne Sąjūdžio grupės atsiradimas buvo motyvuotas ir kovai prieš Petrą Aleknavičių”

Algis Bartusevičius

Algis Bartusevičius

 

Vacys Staknys

Prieš 26 metus lietuvių tauta kartu su latviais ir estais visam pasauliui parodė, koks didingas laisvės troškimas slypi jų širdyse.

1989 m. rugpjūčio 23 d. 19 val. žmonės susikibo į vieną gyvą žmonių grandinę ir sujungė Vilnių, Rygą ir Taliną. Toje grandinėje stovėjo ir mano pašnekovai Algis ir Janina Bartusevičiai. Kašoniškiai prisiminė, jog tą dieną į magistralę Vilnius-Panevėžys, netoli Maišiagalos, pajudėjo gerokai po pietų. Priekyje su „žiguliuku”, ant kurio buvo pritvirtintas transparantas, kviečiantis į Baltijos kelią, važiavo Jiezno sąjūdžio grupės lyderis Valentinas Jaruševičius. Iš paskos – jiezniškių ir aplinkinių kaimų gyventojų automobiliai. Mano pašnekovai kartu su Sargevičių šeima vyko „Moskvič” automobiliu. Pasak Algio Bartusevičiaus, kolona sėkmingai nuvyko į sutartą vietą ir užėmė savo pozicijas, o 19 val. vieningai susikibo į gyvą grandinę.

Prisimindamas tą dieną A. Bartusevičius paminėjo faktą, jog Maišiagalos lenkai vykstančius link magistralės lietuvius sveikino mosuodami Lenkijos vėliavomis. Pašnekovo manymu, taip jie palaikė lietuvių laisvės troškimą.

Anot Jiezno seniūno, atgal kelias buvo žymiai problematiškesnis. „Žiguliukų” varikliai neatlaikydavo ir užkaisdavo.

A. Bartusevičius, paklaustas apie Sąjūdžio grupės atsiradimą Jiezne, pasakė, jog tokios grupės kūrėsi visur, o Jiezne ji turėjo dar vieną motyvą – tai kova su „Jiezno” kolūkio pirmininku, LTSR liaudies deputatu, Petru Aleknavičium. Pašnekovas pastebėjo, kad po to, kai P. Aleknavičius pasitraukė, Sąjūdžio grupės aktyvumas išblėso.

Pasak A. Bartusevičiaus, savo laikais P. Aleknavičius buvo labai stiprus kolūkio vadovas. Tiesa, jo diktatoriškas valdymas ne visiems buvo „prie dūšios”. Bet, anot pašnekovo, jis buvo ūkiškas ir mokėjo dirbti. Į rajoną pritraukė daug gerų specialistų, buvo novatoriškas. Deja, papūtus laisvės vėjams, P. Aleknavičius atsidūrė kitoje barikadų pusėje, nes, kai kurių liudininkų teigimu, tikėjo, kad tarybinė santvarka nežlugs, tačiau jis klydo.

Seniūnas prisimena, jog į pirmąjį Sąjūdžio mitingą Jiezne atvyko Arvydas Juozaitis ir Zigmas Vaišvila.

Mitingo metu įvyko incidentas tarp Sąjūdžio aktyvistų ir P. Aleknavičių palaikančių žmonių. A. Bartusevičius mano, kad P. Aleknavičiaus „gaspadoriavimas” buvo paveldėtas istoriškai. Jo giminaičiai, dar Kašonių dvarą valdant Steikūnams, buvo kumečiai. Juos dvaro savininkai samdydavo prižiūrėti, kaip vykdomi darbai.

Būtent P. Aleknavičiaus figūra ir buvo, pasak A. Bartusevičiaus, stiprus motyvas įkurti Jiezne Sąjūdžio grupę. Iš kitos pusės, pasak pašnekovo, tam įtakos turėjo ir bendra situacija visoje šalyje.

Gyvename laisvoje Lietuvoje, įsiliejome į Europos šalių sąjungą, bet neretai pamąstai, ar viskas yra padaryta, apie ką svajojo stovėjusieji gyvoje Baltijos grandinėje. Paprasti Lietuvos žmonės, o būtent jie stovėjo susikibę rankomis Baltijos kelyje, padarė svarbiausią dalyką – išsiūbavo Laisvės laivą. Deja, šio laivo kapitonai ne visada pasirinkdavo tinkamą kelią geresnio gyvenimo tikslams pasiekti.

 

Taip pat skaitykite