Vilija Čiapaitė
Birštono viešojoje bibliotekoje nuo pat ankstyvo pavasario vyko įvairių projektų, skirtų skaitytojams, maratonas.
Netrukus vėl vyks naujų projektų paieškos, o kartu jų įgyvendinimas. Šį iš paskutinių įgyvendintų projektų „Literatūriniai susitikimai Birštone“, „Kuriu – reiškia esu“, „Profesinių kompetencijų stiprinimas kūrybiškai taikant biblioterapiją“ pavakarį Birštono biblioteka skyrė tarpukario fotografui Juozui Klimui.
Šio išskirtinio žmogaus asmenybė žinoma ne tik Prienuose, bet ir Birštone. Biblioteka ta proga išeksponavo jo fotografijų parodą, kurią pristatė jo anūkė, psichologė Jūratė Vyžintienė. Beje, tai tik maža kruopelė fotografijų, kas buvo įamžinta šio iškilaus žmogaus darbuose.
Ypač malonu birštoniškiams, jog J. Klimas dar tarpukaryje išleido Birštono kurorto nuotraukų albumą. Jame jis įamžino purvo vonias gydyklose, Birštono simboliu tapus banginuką ir tuomet atstatytą Birutės šaltinį. Beje, fotografavo ne tik objektus. Nemažame fotografijų šūsnyje galima pamatyti įamžintus Birštone poilsiaujančius kunigus, tuometiniam elitui priklausančias ne tik turtingas ponias, bet ir ponus. Fotografijose galima įžvelgti ir pastebėti tuomet vyravusias aprangos madas.
Apie senelio pomėgį ir meilę fotografuoti Birštono viešojoje bibliotekoje pasakojo jo, Juozo Klimo, anūkė, psichologė Jūratė Vyžintienė. Juozas Klimas gimė Prienų rajone, netoli Naujosios Ūtos, Būdininkų kaime. Abu brolius – Leoną (kunigas) ir patį Juozą – siejo tikras broliškas ryšys. Tačiau likimas taip lėmė, jog jų brolystėje buvo daug gyvenimiškų iššūkių ne jų pačių noru.
Apie fotografą J. Klimą anūkė pasakojo, jog jis turėjo savotišką verslininko gyslelę. Jau nuo jaunystės jis net išdrįso pasipriešinti griežtam tėvui ir atsisakyti ūkininko dalies, nes jam buvo ypač svarbi fotografija, lydėjusi visą gyvenimą. Kaip pasakojo J. Vyžintienė, pirmasis Juozo Klimo mokytojas buvo garsus Prienų fotografas Jokūbas Skrinska, kuris įžvelgė, jog jo mokinys yra gabus, tad šį išsiuntė tęsti mokslus ir tobulintis į Kauną.
Anūkė pasakojo, jog seneliui fotografavimas tapo ne tik pomėgiu, bet ir mylimu darbu. „Netgi, sakyčiau, daugiau nei darbu, o pomėgiu, kūryba. Fotografavimas tapo jo gyvenimo ritmu, atgaiva“, – pasakojo J. Vyžintienė. Pasakodama apie mylimą senelį ji pridūrė, jog jis pasižymėjo ir kaip sumanus verslininkas, nes šalia savo fotostudijos buvo įkūręs krautuvę, vienas iš pirmųjų turėjo telefoną ir automobilį, kurio pats nevairavo, bet juo buvo vežiojamas.
Jūratė Vyžintienė labai domėjosi senelio gyvenimo peripetijomis, o pamokos renkant vaistažoles pastūmėjo kurti kvapiuosius aliejus, kurie prisideda prie jos darbo su aromatais – aromaterapija. Šį rudeninį vakarą renginio metu ji pademonstravo aliejus, sukurtus prieškariu, ir kitais laikais vyravusias kvapų tendencijas. Kiekvienas kvapas daugeliui atvėrė duris praeičiai, kitiems gi tai buvo atradimas, sužinojimas apie praeitame amžiuje tvyrojusius kvapus.
Negaliu nepaminėti, jog literatūrinę-muzikinę programą atliko aktorius, bardas Henrikas Savickis. Jo dainos, eilės tarsi sujungė istorijas, kvapus ir leido kiekvieno vaizduotei nukakti į Jūratės Vyžintienės praskleistus istorinių labirintų šydus.
Vakaras baigėsi. Daugelis susirinkusių dar ilgai bendravo su Jūrate Vyžintiene, Henriku Savickiu. O ar dar tokio pobūdžio renginių bus? Manau bus, nes tokie susitikimai tikrai laukiami. Projektams „Literatūriniai susitikimai Birštone“, „Kuriu – reiškia esu“, „Profesinių kompetencijų stiprinimas kūrybiškai taikant biblioterapiją“ finansinę paramą skyrė Lietuvos kultūros taryba ir Birštono savivaldybė.
