Šalia restorano „Sodas“ užaugo „Sodelis“

Birgita Šabasevičiūtė

Dažnai galime išgirsti, kad Prienuose mažai vietų, kur galima užkąsti, suvalgyti desertą ar išgerti kavos. Vedama smalsumo ir gražių nuotraukų, paplitusių internete, užsukau į visai šalia restorano „Sodas“ besislepiančią kavinukę pavadinimu „Sodelis“, į kurią vilioja „vinilinė“ muzika ir gardžios itališkos kavos kvapas.

„Sodelis“ – tai nedidelė ir miela kavinukė, kurioje mane pasitinka nuoširdi savininkė Monika Pociūtė.

„Noriu, kad žmonės čia jaustųsi jaukiai, todėl stengiuosi kiekvieną atvykusį priimti šiltai, skirti jiems dėmesio. Man įdomu pažinti čia užeinančius. „Sodelį“ kūriau kaip namus, todėl ir žmones priimu ne kaip klientus, o kaip mielus svečius“, – pasakoja Monika paklausta ar visus svečius taip nuoširdžiai pasitinka.

Idėja atidaryti nedidelę kavinukę Monikai gimė 2020 metų vasarą, kai pabaigusi studijas Anglijoje grįžo gyventi į Lietuvą. „Be galo mėgstu mažas, jaukias erdves, kuriose galima sėdėti ilgą laiką, gerti kavą ar užkandžiauti, niekur neskubėti, tiesiog būti. Tokių vietų apstu Kaune ir Vilniuje, netgi Birštone, tačiau nuolatos važinėti į didžiuosius miestus negalėjau, o Birštone vasaros metu pilna atvykstančių svečių, dėl kurių tokios vietos tampa sausakimšos ir ilgesnis pasisėdėjimas kavinėje pasidaro nesmagus, nes žinai, kad yra kitų žmonių, norinčių pasidžiaugti tokia aplinka“, – savo idėjos gimimą prisimena Monika. Šis gražus noras atrasti kampelį, kuriame būtų smagu leisti laiką prie kavos, ir išvystė idėją sukurti šiek tiek kitokią erdvę. Įgyvendinti ją reikia daug ryžto ir darbo, tačiau Monika šypsosi ir sako, kad jos šeima visad šalia ir pasiruošusi padėti.

Prisimindama „Sodelio“ idėjos gimimą, Monika sako: „Pradėjus kalbėti su šeima apie šią idėją, jie mane stipriai paskatino, netgi suteikė visas galimybes „Sodeliui“ atsidaryti. Juk pastatas, kuris ir tapo „Sodeliu“, stovėjo visiškai nenaudojamas ir, atrodo, laukė žmogaus su projektu, kuris įprasmintų jo būtį. O ir vieta kavinukei atsirasti prie restorano „Sodas“ tikriausiai buvo smagi likimo išdaiga. Jo vadovė Augustė yra mano sesuo, kuri mane labiausiai motyvavo įkurti kavinukę. Ji labai džiaugėsi, jog prie restorano atsiras dar viena erdvė, kuri lepins svečius miela aplinka ir maistu“.

Taigi, „Sodas“ ir „Sodelis“ – sesių projektai, prie kurių jungiasi visa šeima.

„Sodelio“ idėja paprasta – tai vieta, kurioje ne tik galima užkąsti ar atsigerti, čia galima svečiuotis. Monika visada stengiasi pakalbinti svečius, paklausti, kaip praėjo jų diena, ką pamatė, išgirdo, kur vyksta toliau. Juk smagiausi pokalbiai ir įdomiausios pažintys užsimezga prie gardaus puodelio kavos, o ir žmonėms kartais norisi tiesiog paplepėti. „Sodelyje“ ji verda tikrą itališką kavą, o prie jos džiugina įvairūs desertai: savaitgaliais iškepamas vis kitoks pyragas ar tortas, kvepia prancūziški rageliai. Čia taip pat rasite kanelių ir legendinių „skarelės“ sausainių. Norintiems rimtesnės užkandos, Monika paruoš suvožtinį su plėšyta kiauliena ar klasikinį „Monte Cristo“ sumuštinį su kumpiu ir sūriu. Vegetarai gali pasmaguriauti karštu sumuštiniu su pesto padažu, mozzarella, saulėje džiovintais pomidorais ir špinatais. Meniu puikuojasi ir tokie klasikiniai užkandžiai prie alaus, kaip kepta duona ar gruzdintų sūrių rinkinys. Įsibėgėjus sezonui Monika tikisi svečiams pasiūlyti ir alkoholinių kokteilių, o ieškantiems gaiviųjų gėrimų jau dabar siūlo paragauti kombuchos ar čia šviežiai spaudžiamų apelsinų sulčių.

Kavinukė puoselėja ne tik užkandinės kultūrą. Čia groja tik „vinilinė“ muzika, esant norui, svečiai patys renkasi, kokią plokštelę nori klausytis. O čia jų gausu – nuo lietuviškos muzikos grupės „Antis“ iki roko legendų „Queen“. Lentynose gausu ir knygų, kurias galima skaityti. Taip pat „Sodelis“ bendradarbiauja ir su vietiniais kūrėjais – pardavinėja jų gamybos vazonėlius bei papuošalus, tačiau tai dar ne viskas. Kavinukėje galima įsigyti medaus, žolelių bei namų gamybos džemų, kurie buvo patys populiariausi praeitą sezoną. Nuo liepos atsiras galimybė įsigyti ir lauko augalų. Taigi, „Sodelis“ yra daugiau nei užkandinė, čia poilsiaujama, bendraujama, atrandama mielų smulkmenų.

Paklausta, kas geriausiai atspindi „Sodelį“, Monika plačiai nusišypso: „Geriausiai jį atspindi ne patiekalai, o čia kuriama aplinka ir nuotaika, čia grojanti „vinilinė“ muzika, interjero detalės, atpalaiduojantis ritmas ir ryšys su kiekvienu užeinančiu. „Sodelis“ geriausiai atspindi mane ir mano brangiausius žmones. Tą pačią „vinilinę“ muziką, jos skonį ir meilę geram skambesiui sėmiausi iš tėčio. Iš jo taip pat išmokau meilės sendaikčiams, kurių pilna „Sodelyje“. Interjero, kuriuo tikrai džiaugiasi svečiai, mokausi iš sesers, kuri ne tik jį kuria savo restorane, bet sugeba padėti ir man. Už „Sodelio“ namelio atsiradimo stovi ir sesės vyras Aidas, kuris irgi nuolatos padeda ir moko prižiūrėti jį. O kur dar pagalbos indėlis iš kitų šeimos narių!“

Ne paslaptis, kad „Sodeliui“ šie metai nėra pirmi. 2020 metų vasarą kavinukė atsidarė labai vėlai – rugpjūtį. O šiemet savo duris atvėrė jau birželio pirmąjį savaitgalį, tad galima sakyti, kad ši vasara „Sodeliui“ yra antroji. Praeitais metais jis pradėjo dirbti kaip kavinė, kurioje galima išgerti tikros itališkos HAUSBRANDT kavos ir pasimėgauti desertais. Šį sezoną meniu prasiplėtė užkandžiais: karšti sumuštiniai, sūrio užkandžiai, didesnė gaiviųjų gėrimų ir alaus įvairovė. Monika, pasakodama apie ateities planus, užsiminė, kad norėtų pradėti akciją, kurioje žmonės galės įsigyti knygas ir vinilus už tiek, kiek jie norės mokėti, o surinkta suma sezono gale būtų paaukotų pasirinktai labdarai.