Patys šiukšliname, patys reikalaujame tvarkos

Buitinių atliekų šalinimo sistema sunkiai, bet juda į priekį ir padeda įgyvendinti numatytus tikslus. Vienas tokių tikslų – nuo buitinių ir kitų atliekų išvalyti miškus, pakeles bei likviduoti šimtus savavališkai įrengtų sąvartynų. O tam, kad įgyvendinti šį kilnų tikslą, regioniniu principu pradėta kurti atliekų tvarkymo centrus. Toks regioninis centras sukurtas ir mūsų krašte – Alytaus rajone, į kurį patenka atliekos iš Alytaus miesto ir rajono, Lazdijų, Varėnos, Prienų rajonų, Druskininkų bei Birštono savivaldybių. Sistemos įgyvendinimo principas grindžiamas bendra samprata, jog šiukšliname mes visi, todėl visi solidariai ir turime būti atsakingi už šios sistemos įgyvendinimą. Visada, kai kuriame kokią nors sistemą, jos dalyviai, o šiuo atveju mes visi, susitaria dėl sistemos veikimo ir metodų, kaip pasiekti geresnį rezultatą.

Pirmame šios „apsišvarinimo“ akcijos etape buvo susitarta dėl buitinių atliekų surinkimo, išvežimo į atliekų tvarkymo centrą bei jų tvarkymo tame centre. Kartu buvo nutarta, jog reikalinga metodika, kuri padėtų minimaliomis išlaidomis apskaityti visus šios sistemos dalyvius ir nustatyti kiekvieno dalyvio įnašą į bendrą reikalą.

Sistemos organizatoriai susitarė dėl žaidimo taisyklių ir pagrindiniu įnašo už „švarą“ vienetu priėmė žmogaus turimą gyvenimo būstą bei nustatė plotą, už kurį bus imamas maksimalus mokestis. Mūsų krašte privatiems asmenims buvo nustatytas 16 Lt/mėn. maksimalus mokestis vienam 100 m² būstui. Jei gyvenamasis būstas yra didesnio ploto, tai mokestis imamas tik už 100 m², o jei mažesnis – mokestis proporcingai mažinamas. Apmokėjimo metodika už buitinių atliekų surinkimą, išvežimą bei tvarkymą neatsižvelgia, kiek asmenų tame plote gyvena, todėl galima teigti, jog ji palankesnė daugiavaikėms šeimoms. Taip pat ši metodika yra palankesnė ir kaimo vietovių gyventojams, nes išsilygina aptarnavimo kaštai.

Tiesa, sistema iki šiol tinkamai neveikia. Tam yra kelios priežastys. Apie jas ir norėtųsi pakalbėti plačiau.

„Dzūtra“ eina lengviausiu keliu

Buitinių atliekų surinkėja UAB „Dzūtra“, kuri turėtų šią paslaugą teikti visiems rajono gyventojams, tiesiog gudrauja teigdama, jog dėl blogo privažiavimo negali teikti paslaugą nemažam gyventojų skaičiui. Iš tiesų, dideli ir sunkūs atliekų surinkimo automobiliai, ypač pavasarį, žiemą ir vėlyvą rudenį, negali privažiuoti prie atitolusių sodybų, tačiau nebandoma ieškoti būdų, kaip šią problemą spręsti. Savivaldybė rinkliavos mokėtojus, kuriems nebuvo atlikta paslauga, atleidžia nuo mokesčio, bet tokia situacija neišsprendžia pagrindinio kuriamos sistemos tikslo – suteikti paslaugą ne mažiau negu 95 proc. rajono savivaldybės gyventojams.

Gyventojai moka pagal metodą, savivaldybė – pagal svorį

Gyventojai, mokėdami už suteiktų paslaugų rinkliavą, į buitinius atliekų konteinerius meta ne tik buitines, bet ir tas atliekas, kurias nemokamai priima stambių gabaritų atliekų aikštelės. Buitiniuose atliekų konteineriuose pilna šakų, žolių, plytgalių, padangų, statybinių ir kitų atliekų, kurios daug sveria. Ir tai naudinga „Dzūtrai“, nes bendrovė gauna atlygį už pristatytą svorį. Ką tai reiškia? O tai reiškia, jog mes patys klampiname rajono savivaldybę į skolas, mesdami į buitinius konteinerius visokį šlamštą, pamiršdami, jog skirtumą tarp surinktos rinkliavos ir pristatytų atliekų sumos turės sumokėti savivaldybė biudžeto lėšomis, taigi gudravimas išlenda per kitą galą. Jau dabar savivaldybė surenka mažiau rinkliavos, negu turi mokėti už surinktas ir išvežtas atliekas. Ir ši suma siekia šimtus tūkstančių litų, kurie atimami iš mūsų pačių. Ir štai pasekmė: šiais metais dėl lėšų stokos sumažintas finansavimas sveikatingumo, kultūros, verslo programų.

Labai gaila, kad tarp mūsų yra daug tų, kuriems visiškai nerūpi, kas ir kaip moka, kuriems rūpi tik apsivalyti savo kieme, o aplink tegul viskas žūsta. Na o pakeliavę po užsienį, konstatuojame, jog ten visi tvarkingai rūšiuoja atliekas.

Tai kodėl čia, savo gimtinėje, mes elgiamės kitaip ir nerūšiuojame tų atliekų, kurias galime surūšiuoti? O todėl, kad mums dzin, kaip gyvens mūsų vaikai, anūkai. Mums tik svarbu apdumti akis kitiems ir skelbti, jog išvis neturime jokių šiukšlių.

O gal metas pagaliau suprasti, jog tik mūsų visų pastangomis galima išsaugoti Lietuvą kitoms kartoms? Negi vis dar nesuvokiame, kad joks dėdė nepadės atsikratyti mūsų pačių šiukšlių?..

Taip pat skaitykite

1 komentaras

Parašyti komentarą

Jūsų el. pašto adresas nebus viešai rodomas. * Būtini įvesti laukeliai pažymėti